Ilgai galvojau nuo ko pradėti. Tada prisiminiau sau pačiai duotą pažadą – rašyti viską taip, kaip yra, be pagražinimų. Tad, pirmas įspūdis po 2 savaičių darbe.
Įmonė
Dirbu įmonėje PT. Jasa Terminal Outsourcing (veikla HR). Pagrindiniai klientai iš kurių gauname didžiausią pelną yra fabrikai, sezono metu jiems reikia 500 – 2000 darbuotojų, kuriuos ir parūpiname. Įmonė turi 12 padalinių išsibarsčiusių po Indoneziją. Pagrindinis ofisas čia, Surabaya.
2010 m. patyrė krizę, šiuo metu visos pajėgos sutelktos, kad atsitiesti ir pakelti reitingus. Viena iš genialių idėjų – atsivežti 3 stažuotojus iš skirtingų pasaulio kampų (Lietuva, Taivanas, Korėja), siekiant sustiprinti įmonės poziciją rinkoje parodant, kad ji yra atvirų pažiūrų, sėkmingai veikianti (nes gali išlaikyti darbuotojus iš gerokai labiau pasiturinčių šalių), bei išsiskirti iš konkurentų.
Mano darbo vieta (prie žalios sienos) ir kolegė Rere.
Mano atsakomybės
Kartu su Taivanu ir Korėja (jie prisijungs vasarį) sukurti naują įmonės „brandingo“ strategiją.
Važinėti kartu į pristatymus, susitikimus su klientais. Kadangi sparčiai mokausi indoneziečių k. ir kol kas neblogai sekasi, jau ne tik gražiai šypsausi, bet pavyksta ir pokalbiuose padalyvauti. Po poros mėnesių, manau, bus geresnis rezultatas.
Ar minėjau, kad darbe niekas nekalba angliškai? Įsivaizduojate mano džiaugsmą, kai penktadienį atradau vieną vadovą kalbantį gan neblogai. Apėmė palengvėjimas...
Darbo principai
Pagrindinė taisyklė – atsipalaiduoti, tad dirbdami jie čia tikrai nepersistengia
Laiko planavimas – žalingas įprotis. Indoneziečiai vėluoja labiau nei ispanai, tai yra normalu.
Vienas svarbiausių organų įmonėje yra marketingas. Jis atlieka tiek pardavimų, tiek strategijų kūrimo, tiek marketingo funkcijas. Didieji pardavimai veikia visur vienodai – direktoriai papietauja ir sužaidžia golfo partiją, vėliau vadybininkai padaro prezentaciją įmonei (formalus fasadas), pasirašoma sutartis. Svarbiausia turėti kuo daugiau ryšių.
The Big Boss
Mr. Sam 31 m., baigė teisės bakalaurą, magistrą ir pradėjus doktorantūrą persimetė į verslą. Įkūrė Jasa Terminal Outsourcing. Yra verslininkų asociacijos prezidentas, priklauso Rotary klubui.
Verslus žmogus, kupinas idėjų ir sėkmingai jas realizuojantis. Kas mėnesį bent savaitei važiuoja pakeliauti su Harlėjum (šįkart maršrutas Singapūras – Malaizija, ateities planuose Europa). Atviras naujovėms ir kitoms kultūroms, nepaisant to, kad pats yra tradicinių pažiūrų musulmonas. Kiekvieną dieną su Mr. Sam kalbamės angliškai - indonezietiškai ir po truputį stumiamės į priekį. Galiu atvirai pasakyti, kad užmegztumei kontaktą su žmogum nebūtina puikiai kalbėti ta pačia kalba.
Vadovaujasi taisykle – nelaikyk įsikibęs pinigų ir jie grįš dvigubai. Kiekvieną rytą namuose tarnaitės paruošia labai daug maisto davinių ir išvežioja vargšams. Taip pat, kelis kartus metuose kaimo varguoliams nuperka arklių, kitų gyvulių, kad galėtų ūkininkauti ir prasimaitinti. Negaliu nesižavėti.
Verslo galimybės Indonezijoje
Nors vežimų vežk! Pirma, čia žmonės tingi dirbt (dėl saunos oro sąlygų ir per didelio kiekio suvalgytų ryžių). Antra, didesnė dalis populiacijos neturi išsilavinimo, arba jeigu ir turi, tai suvokimas gan ribotas. Trečia, pagrindinis verslininkų principas yra „Learning by doing“, t.y. baigi universitetą (arba dar nebaigęs) imi paskolą ir kuri verslą, jei tik turi gerą idėją žinoma. Nepasiseka, kuri kitą kol pasiseka. Bankai paskolas suteikia gan lengvai, saugikliai/apribojimai taip pat nėra dideli. Tačiau mados sulaukus 25-erių pasiimti krūvą paskolų būstui, mašinai, daiktams čia nėra. Tad ir paskolininkų varguolių nematyti.
Kelios verslo idėjos, kurios pirmiausia šovė į galvą esant čia:
· Baras (A la YZY, Republic, Čaplino terasa, Vienuolyno kiemelis ir pan.). Alkoholio mokesčiai valstybei be proto dideli (musulmonų kraštas), bet paklausa yra;
· Hostelis keliautojams (yra net visas vienas – įspūdžio nepaliko);
· 24/7 veikianti privati klinika (orientuota į pasiturinčius piliečius) – tokia neegzistuoja.
Išvados po pirmos savaitės:
Atsipalaiduojame, giliai įkvepiame ir stebime situaciją. Oksana, pasinaudojau tavo patarimu. Klausausi. Tai veikia!
Kalbos barjeras. Pasitelkiam kūrybiškumą ir pirmyn! Pasirodo, nėra beviltiškų situacijų yra tik ribotas mąstymas. Sutinku, rezultatą/informaciją gausi ne taip greitai kaip norėtum, bet įdėjus atitinkamą kiekį pastangų ir kantrybės viskas įmanoma.
Kai turiu su kuo palyginti, negaliu nesižavėti lietuvių darbštumu, mokėjimu rasti sprendimus beviltiškiausiose situacijose ir protu. Ko jūs į tą Airiją važiuojat? Nusipirkite bilietą į Indoneziją – galėsite ne indų plovėjais, o verslininkais būti =)
Šia linksma gaida baigiu postringauti ir laukiu savaitgalio – penktadienį bosas davė laisvadienį, važiuosime i Yogyakarta su draugais (lt. Džiogdžiakarta).
Darbe ofiso berniukai paruošia pietus, renkamės ant stogo su tokiu vaizdu. Prisimenate anekdotą su šuniuku ir grikiais? Šiuo metu išgyvenu identišką situaciją su ryžiais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą