Man prireikė 3 parų nusigauti į Surabaya. Nuskrista >18.000 km, ore praleista daugiau valandų nei ant žemės, pakeisti 5 oro uostai, pasiektas Azijos žemynas likus 4 val. iki Naujųjų 2012 m. Woo-hoo! Maxi planas įvykdytas =) Po tiekos apkeliautų oro uostų, tiesiog negaliu napadaryti jų apžvalgos:
Ryga Airport (aviakompanija: AirBaltic)
Kaip visada šaltas, pasitinkantis su lietumi ir propeleriniu lėktuveliu. Už lagamino įpakavimą į plėvelę palieki 8 USD (arba 4 LVL). Nėra ką daugiau pridurti – man jis vienas NEmėgstamiausių oro uostų.
Frankfurt International (Etihad Airways)
Frankfurtas pasitiko su griaustiniais, audromis ir beprotišku vėju.
Vienintelis oro uostas (iki šiol aplankytas), kuris turi tramvajų pačiame oro uoste, kad nusigauti iš vieno terminalo į kitą (vadinamas Skyline ir driekiasi mazdaug 7 aukštų namo lygyje).
Labai labai užskaitau Starbucks kavinę! Geriausiai investuoti 4 EUR i tobulą vanilinę latte (atsipirkimas – neišpasakytai didelė šypsena).
Kadangi čia užsibuvau 22 val. užsisakiau hostelį “5 elements hostel”. Nuo oro uosto traukiniu ir šiek tiek pėstute, trukau 15 min. Nučiuožęs personalas - įdomios istorijos vakare prie alaus garantuotos. Vienintelis blogis – stoties rajonas. Oj, kaip nejauku buvo sutemus vienai... Aplink daug sex shop ir kitokio plauko landynių, aplink kurias vos pradėjus temti būriais sukiojasi neaiškūs tipai (visgi, stoties rajonas). Bet kaip matot, likau gyva sveika, vadinasi nieko ten tragiško, reikia tik šiek tiek budrumo, kaunietiško žvilgsnio ir viskas ok!
Abu Dabi (JAE) (Etihad Airways)
Iš Frankfurto skrendu į Abu Dabį. Labai rekomenduoju – geriausios avialinijos kokiom esu skridusi. Ekonominėje klasėje, kiekvienoje sėdyneje įmontuoti maži ekranai su muzika, filmais, žaidimais, informacija, gali susidaryti savo playlist’ą, rašyti worde ar kurti .ppt, yra vieta USB, ausinės, dekutis, pagalvė, meniu kol kas geriausias ką esu valgiusi lėktuvuose (pasirinkimas didelis, mano buvo toks: salotos, vištiena su basmati ryžiais ir arabišku padažu, tradicinis jų desertas, baltas vynas). Įspūdį paliko, bet gal čia tik man, mergaitei iš Kauno kaimo =)
Na, turbūt dar verta paminėti, kad pasitaikė itin žavingas, tamsiaplaukis stiuardas su kuriuo smagiai vis paplepėdavom, galbūt todėl ir kelionė neprailgo.
Lėktuvas ne propelerinis, o Air-bus. Nusileidimas, kaip per sviestą (vis prisimenu kaip Ryanair kaskart trenkiasi į žemę taip, kad net ratai sulenda, o žmonės ploja ir džiaugiasi išlikę gyvi).
Pats oro uostas: tik išėjus bėgam su visa šutve keleivių ir kas 20m arabai šūkauja miestų pavadinimus ir kaip Italijos karabinieriai nukreipinėja srautus įvairiomis kryptimis. Taip bebėgdamas praeini 2 check in. Kadangi žmonių daug, tiesiog švysteli kuprinę į skenavimo aparatą ir leki pro vartus nieko nenusiėmęs, vartai cypia - niekam neįdomu, tave greitutėliai nukreipia susirinkti šmutkes ir tepti slides. Taip ir padarau. Lauke naktį +16 ir giedra.
Iš Abu Dabio skrendu į Jakartą (Indonezijos sostinę). O čia prasideda kelionės ypatumai.
Į lėktuvą laipina 3 ryto, pavargęs ir tingus personalas sumaišė mane su kažkokia Suzi. Gavau vietą 8 D ir patikėkit, nepasigailėjau. Tik įlipus nukreipė į BUSINESS CLASS Pearl Lounge (aukščiau už First Class). Jaučiu Suzi tenkinosi ekonomine… Bet aš per daug nesisielojau ir mėgavausi iš visos širdies maloniu personalo dėmesiu, nuostabiu meniu bet kuriuo skrydžio metu, mažomis dovanėlėmis, didele erdve, pilnai išsitiesiančia lova, prancūzų stiuardo Benjamin pasakojimais apie vyną ir kitais prioritetais. 10 val. skrydis nė kiek neprailgo.
P.S. Kas sakė, kad keliauti vienam nuobodu?! Kartais tai labai sveika.
Jakarta (Garuda Int.)
O čia karšta!!! Jautiesi, kaip suomiškoj pirty, trūksta tik vantos. Nesiskundžiu, po Frankfurto audringų vėjų šiluma džiugina. Vakarop atvėso iki +32.
Kadangi neturėjau paskutinio skrydžio (nes su viza kreditine man nė viename iš 3 Indonezijos puslapių ir skrydžių bendrovių nepavyko nusipirkti), teko jį susiorganizuoti vietoje.
Pirmas mitas patvirtintas: už baltą odą ir mėlynas akis, svetur moki dvigubai. Nukreipia į brangiausias avialinijas, nuskaito oro uosto mokesčius, privalomas lagamino įpakavimas į plėvelę.
Jakartos oro uostas vienas jaukiausių. Išsiskiria raižiniais ant sienų, palmių sodeliais ir medžio dekoracijomis. Pats skrydis vėlgi, turėjo savo žavesio. Ar kada nors matei fejerverkus iš viršaus?! Pakilus visas miestas blyksėjo mažomis švieselėmis. Fejerverkai palieka įspūdį tik stebint juos nuo žemės. Dangus buvo giedras, tad skridau tarp žvaigždžių tiesiogine prasme.
Surabaya
Pirma mintis išėjus pro vartus: Balta meška pasiekė kos(t)mosą. Taxi vairuotojai pamatę potencialią auką puolė vienas per kitą siūlyti savo paslaugas ir tempti už rankos į savo pusę (turbūt įsivaizduojate mano dideles akis ir panišką kikenimą). Kur tik pažvelgsi visi į tave žiūri nenuleisdami akių, tu juk čia Balta meška.
Ką gi, pasitiko Aiesec’o žmonės ir pilant lietui, patvinusiomis gatvėmis vežė į savo ofisą švęsti naujų metų. Pirmas įspūdis: didelis atstumai, vargingi stoties rajonai, tropinis klimatas, begalė žmonių ir pašėlęs eismas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą