Auksinis narvelis

Pusrytinis linkėjimas iš balkono! Groja "Hard Rock Cafe Bali" radijas, šalia kavos puodelis. Aš jau naujuose namuose.

Įsikėliau į neseniai įkurtą turtuolių rajoną „Pakuwon city“. Kadangi gyvenu su direktoriaus šeima, tai ir namai atitinkami. Tradiciškai: milžiniškas namas, 2 tarnaitės, asmeninė masažuotoja ir vairuotojas, pasiuntinukas, 3 mašinos, pora sportinių motociklų, Harlėjus. Netoli namo teniso kortai, fontanai, apsauginiai, idealiai švari ir iščiustyta aplinka. Žodžiu, tikras auksinis narvelis. Asmeniškai aš, kaip adrenalino mėgėja, jaučiuosi it inkubatoriuje, bet skųstis kaip ir nederėtų... Žemiau šiek tiek nuotraukų iš pasivaikščiojimo aplink rajoną.

Vartai į Pakuwon city.

Pirmas šokas buvo, kad niekas šeimoje nekalba angliškai. Nusivyliau, nes direktorius (Mr. Sam) išsilavinęs, protingas, turintis ilgametę patirtį versle. Vienas iš tikslų čia atvykti, buvo sužinoti kuo daugiau info apie verslą Indonezijoje, kaip jie tvarko savo procesus, kuo skiriasi nuo Europos ir t.t. Teks iškapstyti kitą žmogų galintį man suteikti šią informaciją angliškai. Beje, priėmiau sprendimą pramokti indoneziečių kalbą (čia tikrai pravers, plius galėsiu susišnekėti ir Malaizijoje, nes priklauso tai pačiai Malajų kalbų grupei).

Pirmą dieną kartu su Mr. Sam tiesiu taikymu nuvažiavome į knygyną: jis pirko anglų k. knygas aš indoneziečių. Pati kalba nėra sunki, manau per pusmetį galima gan neblogai pramokti, tik ji visiškai skiriasi nuo bet kurios Europos kalbos, sunkoka tarmė – mano ausim burbuliavimas ir tiek.

Kaip bendraujam? Aš laužyta indoneziečių kalba (su google translator parankėje), Mr. Sam su laužyta anglų ir žinoma, gestais gestais gestais... Pati šeima - malonūs žmonės, nepripaišė jokių taisyklių (iš serijos, grįžk kada nori tik parašyk sms), vis stengiasi lepinti maistu ir nors kažkiek bendrauti.

Vakar buvau tyrinėti rajono. Kadangi 01 23 švęsim kiniečių naujus metus, visą savaitę šalia mūsų kvartalo vyksta "Food festival".

                              Žemiau keli vaizdeliai iš gyvenimo už "auksinio narvelio" vartų.

Man ši kelionė – visiška kontrastų maišalynė. Nuo vargingų rajonų iki pilaičių, valgymo gatvėje ir restoranuose, asmeninio vairuotojo vežama į darbą ir keturpėsčia ropojant per džiungles. Įdomu, ką atneš rytojus?