Yogyakarta

Šio savaitgalio atradimas – Yogyakarta (lt. Džiogdžakarta). Miestas esantis 6 val. traukiniu nuo Surabaya arba 9 val. autobusu.

Tai viena gražiausių istorinių vietų visoje Indonezijoje, dėl 2 pagrindinių šventyklų, esančių šalia miesto: Prambanan ir Borobudur. O ir pats Yogyakarta miestas milijoną kartų jaukesnis už industrinę Surabaya.

Istoriją noriu pradėti nuo kelionės kompanjonų, be kurių, kaip žinia, nebūtų tiek nuotykių ir juoko iki ašarų =) Indonezietis Andes, prijaučiantis Lenkijai ir lenkė Agata, pankuojanti keliautoja.

Šiek tiek nukrypstant į šoną. Daugelis indoneziečų puikiausiai žino Lenkiją (turbūt vienintelę šalį Europoje) ir jai prijaučia. Kur šuo pakastas? Sufleruoju žemiau:

Nusigauti į Yogya (trumpinys) yra 3 būdai:

·         Lėktuvu: kaina 60 – 120 Lt. Trukmė pora val.

·         Autobusu: ekonominė klasė 12 Lt, verslo kl. 24 Lt. Trukmė 9 val.

·         Traukiniu: ekonominė kl. 8 Lt, verslo kl. 19 Lt. Trukmė 6 val.

Žinoma keliavome pačiu pigiausiu būdu, t.y. ekonominės klasės traukiniu (juk turiu išbandyti tikrąjį vietinių gyvenimą!) Nuo šiol žinau, kaip atrodo Pragaras. Traukinys pergrūstas keleivių, jokio kondicionavimo, temperatūra viduje ~40C, sėdynės, kaip ir visur, pritaikytos mažiems Indonezijos žmogeliukams, tad turėjau labai kompaktiškai susipakuoti, nes netilpo nei kojytės, nei rankytės ir viską vainikavo prekiautojai, kas 5 min. besibraunantys pro žmones ir kišantys visokius niekalus tau į dantis. Neperdedu, jie tiesiog eina pro šalį ir meta į tave kokį žurnalą ar masažuoklį (o jau kur pataiko ten), jei atsiversi – susimokėsi. Beje, itin didelį pasisekimą turėjo vyras pardavinėjantis orgazmatroną po 10.000 RPI = 3 Lt (na, žinot, tą masažuoklį galvai, kur šiurpuliukai kūnu bėgioja). Vaizdą nupasakoti sunku, sekantį kartą nufilmuosiu.

                Deja, tikrojo vaizdo ir pojūčių nuotraukoje nesimato. Dar tik kelionės pradžia.

Molioboro

Tai pagrindinė Yogyakarta gatvė, dūzgianti nuo žmonių, veiksmo, kupina kvapų ir garsų. Bundantis miestas 7 ryto.

Prambanan

Šiek tiek istorijos. Prambanan yra 9a pastatyta induistų šventykla. Dievui – Kūrėjui (Brahma), Saugotojui (Vishnu) ir Naikintojui (Shiva). Įtraukta į UNESCO paveldą, nes yra viena didžiausių Induistų šventyklų visoje pietryčių Azijoje.

Legenda byloja, kad kadaise gyveno princas Bandung Bondowoso, kuris įsimylėjo princesę Rara Jonggrang. Princesė atsūmė princą, nes jis nužudė jos tėvą karalių ir perėmė karalystės valdymą. Bandung reikalavo jį mylėti (tipiškas vyriškas ego nepriimantis NE). Rara iškėlė sąlygą: jei princas pastatys tūkstantį šventyklų per vieną naktį, ji sutiks tekėti.

Princas sudarė sąjungą su demonais, kurie padėjo jam pastatyti 999 šventyklas. Princesė, supratusi, kad pakliuvo į bėdą, pažadino savo tarnaites ir sukėlė gaisrą miške, jog princas pagalvotų, kad saulė teka ir jis nespės pabaigti paskutinės šventyklos. Gaidžiams išvydus šviesą ir užgiedojus, demonai išnyko pamanę, jog jau saulėtekis. Bandung supratęs apgavystę, prakeikė savo meilę princesę ir pavertė ją akmeniu. Ji tapo paskutinė ir pati gražiausia tūkstantosios šventyklos statula. Ak, ta meilė...

             Pūkutis! Vienintelis elnias visoj bandoj su pūkuotais ragais, mielai pozavo

Borobudur

Ši budistų šventykla pastatyta taip pat 9a. Ji susideda iš 2.672 plokščių ir 504 Budos statulų.

Anot legendos, šventyklą pastatė angelas architektas per 1 dieną ir prakeikė kiekvieną bandysiantį įkopti į jo dangišką šventovę. Pastato pietuose esantis kalnas primena vyro profilį, jame įsikūnijo pats architektas siekdamas apsaugoti šventyklą per amžius. Į šventyklą įkopiau, prakeikta nesijaučiu.

Bule Bule (vertimas baltaodis užsienietis) picture picture!! Nesijaučiu labai ypatinga, bet kai kas 5 min. pribėga indoneziečiai norėdami fotografuotis pirmus 15 kartų būna juokinga, po to keista, po to pikta. Niekaip nesuprantu, kodėl jie nori nusifotografuoti su nepažįstamais, bet jie kaip apsėsti!

Batikos menas

Batika, tai tekstilės dekoravimo technika, kurioje naudojami vaškas ir dažai. Pagrindinė idėja tokia – vietos, kurių nenorime nudažyti, dengiamos vašku, tada dažoma ir šalinami vaško likučiai. Batika atsirado Indonezijoje, Java saloje (ten kur dabar gyvenu).
Yogya yra įsikūrusi jauki studija, kurioje gali mokintis batikos meno. Išmokti trunka apie 3 mėn. Studijuoti atvažiuoja žmonės iš viso pasaulio, tad apsilankėme ir mes.

Tai padaryti gerokai sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bandžiau nupiešti avytę – išėjo debesėlis su akim...

Technika

Pradžioje būtina nusipiešti eskizą, kuris vėliau išdidinamas iki realaus formato ir perpiešiamas pieštuku ant audinio. Medvilninį ar šilkinį audinį ištempiame ant sukalto rėmo ir pritvirtiname. Vašku dengiamos tos vietos, kurių nenorima nudažyti. Šios srities profesionalai plonas vaško linijas piešia naudodami pakrypusį, medine rankena įrankį su mažyčiu metaliniu kaušeliu, turinčiu mažyti snapelį, kuriuo teka vaškas. Dažymui naudojami medvilniniai aniliniai dažai. Po šio dažymo, audinys pakabinamas džiūti. Galiausiai lieka pašalinti vaško likučius. Tai galima padaryti panardinus į specialų tirpiklį arba lyginti patiesus popierinių rankšluoščių ar laikraščių, kurie sugeria vašką.