Sėdžiu terasoje, geriu kavą, valgau rambutanus ir klausausi tropinio lietaus. Dušnumą netrukus pakeis trumpalaikė gaiva. O dabar apie viską po truputį ką pavyko sužinoti per 3 dienas čia.
Eismas
Dauguma vairuoja motociklus ir motorolerius (mašinų procentaliai gerokai mažiau, o viešasis transportas rastas tik centrinėje gatvėje). Jei automobilis ir motociklas patenka į avariją, beveik visada yra baudžiamas automobilio vairuotojas (nesvarbu kas iš tikrųjų kaltas). Eismo taisyklių čia nėra, tiesiog važiuoji ir pypini! Eismo juostos nubrėžtos dėl grožio, dažniausiai važiuojama ištisinės juostos viduriu, lenkiama kaip nori ir kada nori, padoru važiuoti prieš eismą. Keista, nemačiau nė vienos avarijos, nė vienos greitosios ir nė vieno policijos ekipažo šiame beprotiškame eismo chaose.
Viešąjį transportą sudaro:
Beja (bedža) – struktūra kaip indiškos rikšos tik varoma ne varikliu, o kojomis. Poros km kaina 5000 rupijų (RPI) ~ 0,6 USD. Žinoma, kaina priklauso nuo tavo pačio derybų įgūdžių.
Bemo – tas pats kaip mūsų mikriukai, tik yra be durų, dvigubai mažesnis (nors žmonių talpa 3kart daugiau nei yra vietos). Kaina 3000 RPI ~ 0,35 USD.
Autobusai – atitikmuo mūsų tarpmiestiniai (pvz. Vilnius – Kaunas), turi kondicionavimo sistemą. Kaina 4000 RPI ~ 0,47 USD.
Oficialiai motociklo teises visi išsilaiko 17 (neoficialiai vairuoja nuo 13). Ant vieno motociklo dažnai sėdi 4 keleiviai, vežami net kūdikiai (šalmas privalomas, tad jį dažniausiai dėvi vairuotojas, o keleiviai kaip kada). Teoriškai už saugumo nesilaikymą turėtų bausti, bet kadangi srautai dideli ir visomis kryptimis, policijai ką nors pagauti yra beprasmiška.
Vaisiai:
Kokosas nerealaus skanumo! Gatvėje kainuoja ~ 10.000 RPI (1,1 USD). Vertinga informacija:
1. Kokoso pienas panaikina net ir pačias didžiausias pagirias
2. Bei veikia kaip stiprus priešnuodis įkandus gyvatei (šiek tiek užpilti ant žaizdos, likusį išgerti)
Rambutanai: aš juos pakrikštijau pūkučiais. Vietiniai valgo vietoj deserto, nes yra saldūs. Man laaaabai patiko.
Buitis
Kol kas pagrindinis skirtumas – vonia. Joje stovi pilnas vandens rezervuaras ir piltuvėlis. Prausiamasi pilant vandenį ant savęs su piltuvėliu. Kai kuriuose namuose jau įrengti ir dušai.
Religija
Visgi atkeliavau ne per ramadaną, šiais metais jis bus liepą/rugpjūtį. 88% šalyje yra musulmonai besilaikantys tradicijų (tačiau ne taip stipriai, kaip arabai). Meldžiasi 3 kart per dieną, dauguma merginų vaikšto su skarom, nevartoja alkoholio, tad dažniausiai kavinėse jo tiesiog nėra (reikia žinoti kur eiti jei nori alaus, bet čia jis ne pigus...).
Žmonės
Su kuriais teko bendrauti šilti, paprasti, stengiasi padėti ir rūpinasi, kad nieko netrūktų. Neskaičiuoja kiek laiko įdeda į pagalbą tau, viską mielai aprodo ir domisi mūsų Lietuva. Atradau kelis net žinančius kur ji yra!
Aišku, gatvėje visi spokso kaip į baltą mešką (čia baltaodžių mėlynakių kol kas mačiau net visus 2). Noras nusifotografuoti itin didelis. Ir kažkodėl visi gatvės prekeiviai kreipiasi šūkaudami „Mister mister..“
Maistas ir valgymo ypatumai
Ryžiai pusryčiams, pietums ir vakarienei. Populiariausia mėsa: antiena, vištiena, balandžiai (taip taip, tuos kur lietuviai per vestuves į dangų paleidžia, jie nuskrenda į Indoneziją kur yra suvalgomi), avytės, ir visa krūva jūros gėrybių skanumynų. Taip pat, jei patiekalas yra, pavyzdžiui, jautiena su bulvėmis, jį valgo su ryžiais. Keliaujant esu mačiusi tokį patiekalą „Meet on a stick“ (mėsa ant pagaliuko), vietiniai pardavinėja „Rice on a stick“ (ryžius ant pagaliuko). Ką jau ir bepridursi – ryžiai valdo...
Su draugais (Eka ir Andes) ragavom keptų ryžių (Fried rice). Čia jie labai populiarūs, o porcijos milžiniškos. Kaina ~9.000 RPI (1 USD).
Miestas
Centras ir toliau esantys rajonai skiriasi kaip diena ir naktis. Kadangi populiacija čia milžiniška (vien Surabaya gyvena >3 mln. žmonių, o visoje Indonezijoje ~230 mln.) yra daug vargingų rajonų, keistų darbų (kaip kad lifto mygtuko paspaudėjas prekybcentryje ar kiekvienoje kavinėje bent 2-3 „sargai“ padedantys tau išvažiuoti iš parkavimo aikštelės į gatvę), nemažai iš jų neturi jokio išsilavinimo. Čia mokslas pagal vietinių pragyvenimo lygį yra brangus. Nuo 9 klasės tėvai jau turi mokėti už mokslą.
Stojant į universitetą, pavyzdžiui, esantį ne sostinėje į inžinerinę specialybę, sumoki 15.000.000 RPI (~1800 USD) ir už kiekvieną semestrą dar po atitinkamą sumą. Beje, čia inžinerinės specialybės yra labai gerbiamos ir populiarios, tad aš su savo Eksporto inžinerija ir mechanikos žiniom, labai įtaikau =)
Geriausiai apmokami darbai: vyriausybės tarnautojas, gydytojas, vyr.inžinierius.
Nustebino, kad net prie didžiausios lūšnos stovi neblogas motociklas, Toyota, o vaikas kieme spaudo Blackberry. Taip, šis „žaisliukas“ čia itin populiarus, jį absoliučiai kiekvienas. Tiesa, importuoti pigūs iš Kinijos yra vadinami Blueberry, bet atrodo identiškai kaip Blackberry.
Klimatas
Sauna 24/7. Kasdienė temperatūra ištisus metus nuo 35 – 40 laipsnių. Lapkritį – kovą yra lietingasis sezonas, tad kiekvieną dieną popiet lyja (lietus tropinis, stiprus, su dideliu vėju ir dažniausiai trunka apie keletą valandų). Balandį – Spalį karštasis sezonas. Saulė yra be proto aktyvi, net vietiniai eidami į paplūdimį naudoja 30spf kremą nuo saulės. Šiandien eisiu ieškoti maksimalaus, kažin yra koks 100spf?!
Maniau, kad prie oro sąlygų priprasti bus sunkiau, bet kol kas viskas tvarkoje. Organizmas valosi, oda tapo lygi ir švelni, kilogramai tirpsta, tad rezultatas džiugina!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą