Tuk tuk. Kas ten? Infekcija!

Šįkart apie sveikatą.  Ar pastebėjai, kad gyvenime gražūs dalykai dažniausiai yra pavojingi? Indonezija taip pat. Dauguma mano pažįstamų europiečių-amerikiečių jau prasirgo įvairių formų virškinimo sutrikimais, akių/ausų/kvėpavimo takų ar odos infekcijomis. Netrukus galėsime pradėti žaisti žaidimą – kieno liga įdomesnė?

Man pasisekė – per pusmetį čia tepasigavau gerklės infekciją, tad apturėjau galimybę susipažinti su Surabaya infekcine ligonine.

Priėmimo sistema panaši kaip LT. Užsiregistruoji, paskiria gydytoją ir pirmyn. Na, apie švarą ar sterilumą kalbos net nėra. Kaip ir viskas ID, sugrūsta ir suspausta į vieną vietą. Gydytojai sėdi ne kabinetuose, bet salėje, stalai sustatyti greta vienas kito, o ligoniai apžiūrimi už užtrauktų užuolaidų. Kadangi visiškai praradau balsą, nelabai galėjau paaiškinti simptomus (ypač bahasa Indonesia kalba). Tad prieš važiuodama pasinaudojau google vertėju ir surašiau jiems ant lapuko. Kaip visada – neapsiėjau be cirkų.

Rodau gydytojui lapelį su savo simptomais. Apžiūri gerklę ir giliai susirūpinusiu veidu sako “oh, yes yes yes, sibintar (luktelk) miss”. Pasikviečia dar vieną gydytoją. Apžiūri. Atsakymas tas pats. Situacija kartojasi, kol šalia manęs stovi 5 gydytojai susirūpinusiais veidais. Neiškentus sumataruoju rankomis ir veido išraiška užduodu klausimą “Diagnozė?!”

Atsakymas su šypsena: turi suprasti, kad čia Indonezija, o tu iš Europos. Mes turim visą krūvą įvairiausių infekcijų ir ligų, nuo užterštumo, nešvaros, nesveikų produktų, vandens ir dar velniai žino ko. Tad principe tau gali būti absoliučiai bet kokio tipo infekcija nuo bet kurio iš 1  milijono galimų užkrato faktorių. Džiugesys. 

Gydymas: gerti 3 kartus dienoje 7 rūšių namų gamybos tabletes „a la antibiotikus“. Jei bus blogiau tada žiūrėsim toliau, jei ne – gali padėkoti karmai, kad išsikapstei. Gydytojo vizitas ir vaistai kainavo ~15$. Europiniais standartais grašiai, bet čia man atsiėjo gera savaitgalio kelionė.

Reziumė: kai situacija beviltiška, belieka viltis, kad ir tai praeis. Nustebino, kad vaistai čia labai pigūs ir nuo menkiausio peršalimo jie paskiria krūvą įvairiaspalvių tablečių be pavadinimų. Pasijaučiau kaip narkomanė, kai gydytojas liepė gerti 20 tablečių per dieną nuo gerklės infekcijos.

Verslo idėja: privati klinika europiečiams/amerikiečiams. Gydytojai šnekantys angliškai (ir dar pora kalbų, pvz. ispanų, vokiečių, prancūzų, rusų), puikiai išmanantys būtent šių kontinentų gyventojų kūno sistemą ir ypatumus. Paklausa yra.

Pabaigai, „gyvenimiška situacija“ (kaip pasakytų žinių skaitytojas per „Labas rytas“):

Į infekcinę ligoninę palydėjo du kolegos. Vienas vairuotojas, kuris toks jausmas pirmą kartą mašiną mato, kitas – teoriškai turėjo būti vertėjas, bet aš šneku geriau indonezietiškai nei jis angliškai. Bet abu labai nuoširdūs ir norintys padėti. Cirkai prasidėjo, kai reikėjo priparkuoti mašiną. Labai paprasta procedūra – šoninis parkavimas – kuriam prireikė 20 min. kupinų aistringų šūkčiojimų, maskatavimų rankomis ir buko važinėjimo pirmyn-atgal, norint patraukti mašiną 5 cm lygiagrečiai į šoną. Situacija nenupasakojama, tai reikėjo pamatyti. Buvau pasirengus pati priparkuoti mūsų griozdą.