Kalba

Nuo senų senovės žinome, kad kalbos – tai raktas į pasaulį.

Oficiali kalba Indonezijoje yra bahasa Indonesia. Priklauso Malajų kalbų grupei kartu su Malaiziečių. Įtakos žodymui turėjo olandų kolonizavimas, tad joje rasi ir olandiškų, ir angliškų, ir indonezietiškų žodžių.

Nors bahasa Indonesia ir nėra sudėtinga išmokti (neturi jokių būtųjų ar būsimųjų laikų), tačiau yra vienas kabliukas. Indonezijoje yra tūkstantis kalbų ir dialektų – kiekvienas miestas ir kaimas turi savitą tarmę ir kalbą, tad vietiniai kalbėdami greitakalbe dažnai miksuoja kelias kalbas. Pagrindinė sala Jawa, turi bahasa Jawa kalbą. O Jawos saloje esantys miestai, turi atskirai savo kalbas (bahasa Surabaya, bahasa Malang ir t.t.) Žodžiu, kalbėsenoje taip pat vyrauja tradicinis, logikos stokojantis, indonezietiškas chaosas.

Vietiniai kalba be proto garsiai. Toks jausmas visada šaukia! Moterys šneka kniaukiančiu balsu, nes jų kalboje nemažai žodžių tariami specifine intonacija (man iš šono skamba, kaip katės „Miau“). Pvz.: Dainuoti – njan njian (skaityti lietuviškai), sotus – knjan (galas „jan“ tariamas kniaukiančia intonacija)

Mokantis bahasa Indonesia sunkiausia yra įsiminti žodžius, kurie absoliučiai nepanašūs į jokią europietišką kalbą bei apšlifuoti tarimą.  Lengvinanti aplinkybė ta, kad nemažai žodžių kartojami 2 kartus (kas žinoma suteikia jiems visiškai kitokią prasmę).

Apa kabar – kaip sekasi?

Baik baik – gerai
Suka – patinka
Kaka laki laki – vyresnysis brolis
Kaos – marškiniai
Kaos kaki– kojinės
Sama – panašiai
Sama sama – nėra už ką
Hati – širdis
Hati hati – atsargiai
Kupu kupu – drugelis
Kupu kupu malam – prostitutė
Aku cinta (tariasi činta) kamu - aš myliu tave
Kamu punya suami? - ar turi vyrą?

Bahasa Indonesia mokiausi savarankiškai, kuo daugiau kalbėdama ir klausydama (dėl ko, žinoma, pakliuvau į krūvą juokingų situacijų, o kartais tai padėdavo pralaužti ledus). Po pusmečio jau galiu gan neblogai susišnekėti su vietiniais, derėtis, užsisakyti maistą, orientuotis keliaujant, palaikyti pokalbį. Lankant kursus ir įdedant daugiau pastangų pusmečio užtenka, kad galėtum kalbėti laisvai. Bet kuriuo atveju, indoneziečiai tavo pastangas vertina. Tai atveria daugelio žmonių širdis, padeda pažinti kultūrą bei sužinoti tai, ko neperskaitysi jokioje knygoje.

Na ir pabaigai, šis tas linksmo apie pasaulio religijas ir jų interpretavimą =)