Velykinis Sekmadienis

Atsikeliu nuo filmo „Vicky.Cristina.Barcelona“ garsų. Dar vienas rytinis kavos puodelis padeda atsimerkti.

Šiandienos programa: Velykinės mišios katalikiškoje bažnyčioje, sekmadieninis turgus, karnavalas „Tarpkultūrinis tautų katilas“ ir kelionė namo.

Krikščionių katalikų čia tėra 3%. Atrodytų nedaug, bet pavertus tai skaičiais 7.000.000.

Mišios bažnyčioje nustebino. Itin triukšmingos, žmonės šneka garsiai, vaikai klykia, netoli kryžiaus pastatytas didelis projektorius – jokios rimties ar susikaupimo nė ženklo. Prie bažnyčios įėjimo didžiulė palapinė, pristatyta daug kėdžių netilpusiems į vidų. Po apeigų šurmulys padidėjo, visi išsitraukė fotoaparatus ir puolė fotografuotis. Vaizdelis nekoks, kai išsipuošusios mergaitės, papūstom lūpom ir atitinkama poza fotografuojasi prie kryžiaus n-tąjį kartą, strykčioja ir šūkčioja išėjus geram kadrui.

Šventimo tradicijos taip pat šiek tiek skiriasi. Čia nėra mados dažyti margučius (tai tik atrakcija mažiems vaikučiams pačioje bažnyčioje prieš mišias), taip pat po mišių žmonės grįžta namo ir kimba į kasdienius darbus. Jokių pietų su šeima, o pirmadienį į darbą.

Sekmadieninis Malang turgus. Pilnas žmonių, kvapų, keliautojų, veiksmo ir žinoma šimtų motociklų! Kainos džiugina, tvyranti nuotaika – taip pat.

„Tarpkultūrinio tautų katilo“ nepavyko įamžinti, dėl sugedusio fotoaparato. O gaila – tradiciniai indonezietiški šokiai, kaukės, milijonas žmonių, tradicinis maistas, dainos, senovinių peilių paroda, karnavalo eisena, tapymas, meno kūriniai ir dar daug visko.