2012 m. vasario 27 d.

Sekmadienis

Šį tingų sekmadienio rytą žadintuvas pradėjo groti Oren Lavie “Her morning elegance” 4 val. Kartu su Nizar ir Agata nutarėm aplankyti “Car Free Day” renginį ir tradicinį turgų.
„Car Free Day“ – tai sekmadienio rytas be mašinų. Vyksta nuo 5 – 10 val. ryto, kuomet nuo eismo uždaroma pagrindinė gatvė: vyksta aerobikos treniruotės, žmonės atvažiuoja pabėgioti, pažaisti futbolą, susirenka be proto daug dviratininkų, pastatytoje didžiulėje scenoje dainos, šokiai, konkursai. Šis renginys vyksta kiekvieną sekmadienį. Bepigu Indonezijoje ką nors organizuoti, kai populiacija yra 237 mln., tokios problemos, kaip „nesusirinks žmonės“ nėra.
Dviračių įvairovė nuo .. iki. Juokingiausia buvo stebėti "sveikuolius" minančius pedalus su rūkstančia cigarete kitoje rankoje

Įmonei reklama, žiūrovams pramoga
Kadangi atstumai Surabaya milžiniški, dažnas iki renginio vietos atvažiuoja su motociklu ar mašina. Šįkart nepaleidau fotoaparato iš rankų ir fiksavau eismą bei gatvės gyvenimą.
Vis dar šiurpina vaizdai, kaip tėvai motociklu vežasi kūdikius be jokių apsaugų. Nė gramo logikos: žmonės nuo 16 m. privalo dėvėti šalmus ir dažnas indonezietis paniškai bijo būti sustabdytas policininkų, bet kad kūdikiai vežami be šalmų, be skarų nuo dulkių, tai nieko tokio – jokios problemos tame nėra.


Peace!

Masė masė masė… Kaip jums eismo taisyklės (tiksliau jų nebuvimas)?
Motociklais vežama viskas o viskas: žmonės (dažnai sėdi po 4), medžiai, DAUG maisto, degalų bakai, vištos ir kiti gyvuliai ir t.t. Neatsistebiu žmonių išradingumu ir kompaktiškumu!
Tradicinis turgus. Vyksta taip pat rytais nuo 5 – 12 val. Yra atskiri turgūs vaisiams, paukštienai, rūbams. Foto reportažas iš rūbų turgaus. Šalia pardavinėjamų rūbų, mažam kampely gaminami ir kepami SATE (aš juos pakrikštijau jautienos šašlykiukiais). Šiaip skanu, bet tokiomis sąlygomis, kaip buvo gaminama ten, net ir aš nedrįsčiau ragauti...
Gal … kepuraitės, m?





Gatvės gyvenimas Indonezijoje virte verda. Stebėk išplėtęs akis ir pamatysi to, ko nematęs. Vieni ilsisi beja transporte, kiti žaidžia su Blackberry vidury gatvės pasistatę suoliuką, štai skalbykla įsikūrus po šiferio stogu, moteris nešina didžiuliu maisto bliūdu ant galvos, iš niekur kylantys balionėliai. Ech, tas trentktas pasaulis! =)  

2012 m. vasario 24 d.

LT kreditinė kortelė

Trumpai info apie bankus ir Lietuviškas kreditines.
Prieš išvykstant pasidariau SEB viza kreditinę. Indonezijoje yra tik vienas bankas, kurio bankomatuose su ja įmanoma nusiimti pinigų „Mandiri“. Kituose neleidžia, nes lietuviškos kreditinės PIN yra 4 skaitmenys, o daugumoje bankomatų 6.
Taip pat, nė vienam banke negali išduoti pinigų pačiame banke. Jie lietuviškų bankų kreditinių/sąskaitų neaptarnauja.
Atsidariau sąskaitą CIMB Niaga banke, kad čia pervestų algą. Pavedimas iš lietuviškos sąskaitos į indonezietišką kainuos (bent jau SEB‘e) apie 100 Lt. Taip pat, jei nori daryti tarptautinį pavedimą yra privalomas slaptažodžio generatorius (kortelė su kodais netinka).
Nusipirkti vietinius skrydžiu ganėtinai sudėtinga, nes vėlgi, perkant internetu LT kreditinės nepriima.

Kasdienės nuotrupos

Vyrai
Dovanokit, bet nėra kur akių paganyti. Statistinis indonezietis siekia mano pečius ir yra perpučiamas vėjo (suprask, bent 3 kartus kūdesnis). Arba, jei yra iš turtingos šeimos, gali tai matyti iš svorio, nes primena kūlverstuką - kiek pastačius, tiek paritus. Merginos simpatiškos, visada ieškančios užsieniečių ir taip norinčios pabrėžti savo vertę, bet vyrai – visiška neviltis! Tad, mama tėti, būkit ramūs žento neparvešiu. Nebent .... panką ;)
Žinoma, visi klausia (nesvarbu, kad mane mato pirmąkart gyvenime) kaip tau patinka indonezijos vyriškoji pusė ir ar planuoji čia susirasti vyrą. Nestokoju ironijos ir rimtu veidu dėstau “Žinoma! Planuoju turėti bent 3 vyrus: musulmoną, žydą ir hindi religijos“. Prireikia apytiksliai 10 min. kol susipranta, kad iš jų šaipausi. Na, bet kvailas klausimas – kvailas ir atsakymas.
Muzika
Tenykščiai žmonės turi itin stiprų, sodrų balsą, tad yra susikūrę milijonai jaunų grupių. Dauguma taip ir groja autobusuose ar gatvėje, kiti neišlenda iš karaokių ir tik vienetams nusišypso laimė padaryti sėmingą karjerą. Konkurencija muzikos srityje čia milžiniška.
Tradicinio indoneziečio skonis nedžiugina. Jiems labai patinka TATU. Pamenate jaunų rusaičių grupę, kurios išgarsėjo skandalu, jog yra pora? Kai kurios kavinės jų pagrindinę dainą groja be perstojo. O Indonezietiškas popsas (vadinamas Dangdut) užkniso juodai!! Manėt, kad nėra nieko blogiau už rusišką popsą? Paklausykit indonezietiško:
 
Kultūra, etiketas, žmonės
Pirmi du žodžiai – nevartotini, bet viską atperka žmonės!
ü  Daugiausiai komplimentų sulaukė mano nosis, blyški odos spalva, mėlynos akys. Čia 99% kremų yra balinantys odą, o patys indoneziečiai esant +40 C dėvi rūbus ilgomis rankovėmis, kad tik neįdegtų. Visi esam matę kai kurių lietuvaičių veido ir likusio kūno spalvos skirtumus (dėl “šiek tiek” padauginto pudros kiekio), čia panašiai. Oda tamsi, veidas nupudruotas kone baltai.
ü  Jie valgo labai greitai. Kol valgo niekas nekalba, tik įbedę nosis į lėkštes greitai sukerta maistą. Valgydami čepsi, kad maistas kone krenta atgal į lėkštę (taip parodo, kad skanu).
ü  Pro duris vyrai eina pirmi, tad buvo keistoka, kai pirmuosius kartus iš įpročio “roviausi” pro duris ir kone užstrigau su pilvotu indoneziečiu tarpdury. Abu likom nesusipratę.
ü  Vyrai augina ilgus nagus, pvz. tik ant vieno piršto ar vienos rankos. Fuuu!
ü  Niekur nėra tualetinio popieriaus. Tai pirmo būtinumo daiktas mano rankinėje.
ü  Daugumoje kavinių be proto garsiai groja muzika, vos galima susišnekėti.
ü  Miega bet kur, bet kada ir bet kokia poza.
ü  Kolekcionuoja nuotraukas su nepažįstamais baltaodžiais.
ü  Karaoke esmė čia spiegti visa gerkle į mikrofoną, nesvarbu, kad toli gražu nepataikai į toną.
ü  Manote ispanai vėluoja?! Indoneziečiui pavėluoti ~1-2 val. yra visiškai normalu ir dėl to tikrai nesijaučia nepatogiai.
ü   Vairuoja be taisyklių. Baltos juostos nupieštos tik keliams pagražinti.
ü  Plaka liežuviais labiau nei mūsų kaimo bobutės. Kiaurą parą, nė viena smulkmena nelieka nepastebėta.
ü  Garsiai raugėja visur ir visada. Viešose vietose, prie stalo, per susirinkimus darbe…visur! Moterys beje irgi neatsilieka.
ü   Kasosi. Jei niežti vadinasi turi pasikasyti. Ir nesvarbu, kad stovi vidury gatvės, o panižo žemiau juosmens...
ü   Spokso nenuleidžiant akių ir dar pabaksnoja draugui “Žiū, baltaodis eina”.
ü   Vietoj to, kad naudotųsi “Pasakų nameliu”, jie naudojasi “Pasakų upeliu”.
ü  Rūko visur, kur yra ženklas draudžiantis tai daryti (degalinėse, autobusuose, patalpų viduje ir t.t.)
ü  Svaido šiukšles aplink nepaisant to, kad po 5 min pats ten eis, ar kad į ką nors gali pataikyti.
ü  Užduoda itin asmeniškus klausimus per pirmą pažinties pusvalandį – religija, rasė, ateities planai vedybų klausimu, seksas, pinigai - be tabu.
Tad nepaisant aukščiau išvardintų ypatumų, kodėl nenustoju žavėtis Indonezija?! Dėl ŽMONIŲ.
ü  Niekur nesu sutikusi nuoširdesnių žmonių, atveriančių savo namų duris, įsileidžiančių į gyvenimą.
ü  Šypsenos! Lietuviai, mums yra ko pasimokyti. Gyvena „n+k” kartų blogiau, bet šypsosi (kartais ir bedantėmis šypsenomis) 1000 kartų daugiau.
ü  Nestresuoja. Tai tikrai įtakoja klimatas ir 365 d. per metus spiginanti saulė, bet dar negirdėjau, kad stresinė būsena padėtų greičiau spręsti darbinius reikalus ar laimingiau gyventi.  
Už gerą žmonių būdą pro akis praleidžiu daug: kainodarą pagal odos spalvą, nesibaigiantį šiukšlių krepšinį aplink, pastovias “fotosesijas” kur bebūtum, cigarečių dūmų persmelktus drabužius…
Dariau viešą pristatymą apie skirtumus tarp Europos ir Indonezijos. Grafą “Be ko neišgyventų statistinis indonezietis” 100% patvirtinta pačių vietinių:
ü  Beprotiškai saldžios kavos
ü  Oro kondincionieriaus
ü  Motociklo
ü  Ryyyyyžių
ü  Karaoke
ü  Spec. tipo vonios/tualeto
ü  Cigarečių
ü  Šaukšto
Mitai apie musulmonus
Mitas 1: Kiekvienas musulmonas vaikšto apsikarstęs sprogmenimis nuo galvos iki kojų.
Ne. Koraną musulmonai gali interpretuoti keliais būdais, nebūtinai taip griežtai, kaip Saudo Arabijoje. Todėl Indonezijos musulmonų pagrindinė intencija gyventi taikiai ir leisti gyventi kitiems (ypač tolerantiški europiečiams ar amerikonams).
Mitas 2: Dauguma moterų apsirengę burkomis (tradicinis juodas apsiaustas, dengiantis visą kūna išskyrus akis).
Ne.  Moterų dėvinčių burkas čia yra minimaliai, vietinius jos šiek tiek gąsdina. Neseniai papasakojo istoriją apie vaikiną, kuris apsirengdavo burką kiekvieną kartą, kai norėdavo ateiti pas savo panelę “mokytis” (tėvai, žinoma, buvo prieš draugystes iki vestuvių, tad jis pasitelkė išradingumą). Paaiškėjus tiesai kilo skandalas. Nuo to laiko, kiekvieną kartą pamačius moterį dėvinčią burką, giliai viduj kyla įtarimas, o gal visgi…
Mitas 3: Musulmonai tik ir taikosi “supakuoti” gražuolę europietę ir uždaryti kaip savo žmoną į haremą.
Ne ne ne! Norint ištekėti kitos religijos moteriai čia yra sudėtinga, nes tradicinė musulmoniška šeima visiškai nenori įsileisti kitos religijos žmonių. Musulmonai vyrai oficialiai gali turėti 4 žmonas, jei jos su tuo sutinka, tačiau jos privalo būti musulmonės, kas reikštų, kad turėtum pakeisti religiją.
Moterys Indonezijoje
Moterys versle visgi daugiau dėl grožio ir tik vienetai prasimuša iki aukštų pozicijų ar pradeda savo verslą. Europiečiams tai negalioja, nes visi žino, kad mes kitokio mąstymo. Tad moterims iš svetur čia siekti karjeros gerokai lengviau.
Hidžabo (moteriškos skaros dengiančios plaukus, kaklą) nešiojimas. Pagrinde moterys jas dėvi dėl 4 skirtingų priežasčių:
1.   Nuoširdžiai ir pasišventusiai praktikuoja musulmonų tradicijas, papročius.
2.   Nori atkreipti dėmesį (tada užsideda ryškiai rožines hidžabas ir apkarsto jas segtukais, papuošalais).
3.   Nori atsikratyti pernelyg didelio vyrų dėmesio. Užsidėjus hidžabą parodai, kad esi gera mergaitė, tad vyrai nelenda su įkyriu dėmesiu.
4.   Įpareigoja tėvai, šeima ir aplinka, nors pačios nė velnio netiki musulmonų religija.
Šeima: vaikai labai pagarbūs tėvams ir vyresniems, nesvarbu kokio amžiaus bebūtų. Visi (net ir bendraamžiai) kreipiasi į mane Miss Goda. Dauguma indoneziečių yra paklusnūs, tėvai jiems parenka gyvenimą, vaikai klusniai juo seka...
Tamsioji pusė: korupcija ir prostitucija
Labiausiai korumpuota institucija – policija.  Milžiniški kyšiai, baudos, visi tai žino, tačiau jokių priemonių nesiimama.
Prostitucija. Teoriškai turėtų būti nelegalu, bet taip nėra. Šis “verslas” atneša valstybei itin didelį pelną, tad jos riboti niekas nesiruošia.  Vietinis draugelis Nizar, pravežė su motociklu pro pagrindinę prostitucijos gatvę pavadinimu “Dolly”.  Čia prostitutėmis dirba merginos iš Indonezijos bei kitų šalių. Vaizdas kur kas blogesnis nei raudonųjų žibintų kvartalas Olandijoje ar Belgijoje. Mažiausia merginos kaina 80.000 RPI (~10 USD). Pačiai merginai nuo vieno kliento lieka ~2 USD. Labiau už viską šokiravo paklausa. Vos įmanoma prasibrauti pro gatvę, pilną seilę varvinančių vyrų.   
Jei nori pigesnių paslaugų, merginos gatvėje kaina yra ~5.000 RPI (0,60 USD). Dažna susitikimų vieta ... kapinės!!
Na, o itin pasiturintys gali gauti šias paslaugas SPA++. Daugumoje SPA++ Surabaya ar Jakarta miestuose, vidury masažo vyrai sulauks klausimo „Ar norėtumei su laiminga pabaiga?..“  
Taip pat apšvietė, kad dar yra gėjų ir transvestitų susitikimų gatvė. Na, bet palikim tai kitam kartui.
Baigiamasis žodis
Prirašiau daug, bet tai tik trupinėlis to ką matau, patiriu kasdien. Grįžus galėsiu drąsiai išleisti 5 tomų enciklopediją apie gyvenimą Indonezijoje, santykius, žmones ir nerašytas taisykles, kurias gali pamatyti tik gyvenant čia ilgiau (atostogavai Balyje ir manai, kad buvai Indonezijoje? Nė velnio...).
Bet, kai kurie dalykai turi išlikti pastovūs, ar ne? =)

2012 m. vasario 14 d.

Malang: atgaiva sielai

Malang miestas randasi 3 val. nuo Surabaya. Pasiekiau jį traukiniu (ekonominė klasė valdo) paklojus tik 4.000 RPI (~0,50 USD). Vienareikšmiškai teigiu – lankysiuos ten kaskart, kai tik norėsiu ištrūkt iš Surabaya.
Batu yra 20 min. nuo Malang su motociklu. Prieš kurį laiką Batu buvo Malang miesto dalis, tačiau 2001 m. atsiskyrė ir tapo nepriklausomu miestu (vietomis man primena Užupio respubliką Vilniuje). Batu garsėja be proto romantiška naktine panorama, parasparnių sportu ir obuoliais!
Batu naktinė panorama nuo Panderman kalno. Labai romantiška ir kvapą gniaužianti...
Coban Rondo krioklys - vienas iš Batu pasididžiavimų.

Žinoma prie krioklio reikia nusifotografuoti su „Bule“. Tai aš irgi su jais fotografavausi =)
Sutikau visą vieną lietuvį Darių! Woo-hoo! Prisipažinsiu, pirmi sakiniai lietuviškai skambėjo keistokai, tarsi liežuvis sulaužytas būtų (po 44 d. visų kitų kalbų naudojimo).  Pasaulis mažas, Darius baigė KTU metais anksčiau už mane, ekonomistas. Pasiėmė metus „off“, kad išgrynintų savo ateities planus. Sveikintina! Dalyvauja socialiniam Aiesec projekte, tądien pristatė Lietuvą. Užskaitau, nes 5 kiniečius išmokė lietuvių liaudies šokį „Bitute pilkoji“. Vaizdas buvo nerealus :D

Skrudintos kukūrūzų burbuolės – tenykštis delikatesas. Pigu, skanu, sveika!

Bromo kalnas [2 dublis]

Na, patarlė byloja, kad antras kartas nemeluoja. O liaudies išmintim tikėti reikia. Tad surizikavau ir, šiuo audringu, tropiniu lietumi persmelktu sezonu, antrą kartą kopiau pasitikti saulės ant Bromo kalno. Nepasigailėjau. Vaizdas gniaužia kvapą, gaivus oras svaigina ir apima neapsakomas gėrio jausmas. Nuotraukos neperteikia nei trečdalio to, ką patiri kalno viršūnėje stebėdamas nakties virsmą rytu, rūke skendintį kalnų kaimelį, rūkstantį kraterį tolumoje ir po truputį kylančią raudonai oranžinę saulę.


Kalnų kaimelis apačioje sulig kiekviena minute labiau gaubiamas rūko

Žmonių reakcijos įvairiausios: vieni strykinėja iš džiaugsmo, kitiems ašaros byra, tretiems tiesiog atima žadą...
Prisiekiu jokio fotoshop'o!
Pasimiršta paskutinės bemiegės 24 val., dūsavimas kopiant naktį į kalną, maldos važiuojant link Bromo. Tik per plauką išvengėme 4 avarijų ir nestipriai partrenkėm dviratininką… 5 įtemptos valandos mašinoje septyniems keleiviams stebint kelią ir dainuojant, kad vairuotojas neužmigtų. Drąsiai teigiu, 90 % indoneziečių teises gavo aklųjų vairavimo mokykloje! Bet viską atperka naktinis kavos puodelis kalno viršūnėje ir brėkštantis rytas.
Linksmoji tarptautinė kompanija (iš kairės): indoneziečiai, argentinietė, lietuvė, vokietis, rusė ir brazilė. Nerealu, nes galiu praktikuotis ispanų, vokiečių, rusų, anglų ir indoneziečių kalbas kasdien =)


Bromo krateris

Labas ryyyyytas!
Vaizdus galite palyginti su Blogo pradžioje rašytu straipsniu „Ekstremalus savaitgalis Sempu, Bromo“. Jau 7:30 am, leidžiantis žemyn kalnų kaimeliu plūsteli pirmoji vasariško karščio banga. O buvo taip gera kvėpuoti!!

Nežinau kaip šis medis vadinasi, bet man jo žiedai be proto gražūs, kaip varpeliai!

"People with stories"... visada pasitinka su šypsenomis.