2012 m. gruodžio 31 d.

Hanoi



Hanoi miesto senoji dalis yra visų keliautojų pagrindinis taškas. Jeigu neturi neriboto laiko keliaujant ir nenori jo švaistyti ieškodamas informacijos, judi ten ir apsistoji viename iš Hanoi backpackers hostelių.
Aš apsistojau senajame jų hostelyje – tvarkingas, personalas paslaugus. Jei planuojate užsisakinėti ekskursijas (taip taip, ir aš nemėgstu „grupinių“ dalyvavimų, bet kitu būdu nusigauti į Halong Bay nesugaištant daug laiko nėra), geriau pasiklausinėkite kitų keliautojų ir palyginkite kainas, o užsisakant visada derėkitės. Hosteliuose dažniausiai paslaugos gerokai brangesnės.
Hanoi yra tobulas taškas pasidėti į saugyklą daiktus ir lėkti 3 dienom į Halong Bay ar 4 dienom į Sapa. Pirmąją dieną jokio plano neturėjau (kaip beje ir žemėlapio), tad pirmu numeriu prisėdau papusryčiauti ir ramiai išgerti kavos. Netrukus susipažinau su mielais barmenais, kurie apšvietė apie Hanoi ir apie vakaro programą kur vyks veiksmas.
Taigi, pasiėmiau foto aparatą ir išėjau atrasti Hanoi. Man jis pasirodė daug daug kartų jaukesnis už kosmopolitinį, šaltą ir milžinišką Saigoną. Benaršydama gatvėmis užmačiau patį didžiausią pastatą, kuriame įsikūrusios kavinės. Ech, ko nepadarysi dėl gerų kadrų... Nejučia jau kilau laiptais į patį viršų kur atsivėrė nuostabi panorama. Kaip tik kaupėsi lietaus debesys, bet nebuvo nei vienos laisvos vietos. Apsidairiau aplink ir jau ketinau traukti žemyn, kai išgirdau klausimą „Hey! Are you alone? Come join us, it’s going to rain soon”. Atsisukau į merginą, vardu Britt, pasidabinusią begalybe dailių tatuiruočių. Pamaniau, turėtų būti įdomu! Pora keliautojų iš Kanados jau kurį laiką bastėsi po Aziją. Pasakojo apie Tailandą ir nuostabų tatuiruočių meistrą, darantį tatuiruotes su bambukais. Linijos gaunasi labai plonos ir tikslios. Atrodo nuostabiai!
Bepliurpiant išsiblaivė oras ir dangumi nusidriekė oranžiniai debesys besileidžiant saulei. Tobula.
 
Vakaro planuose buvo interneto paieškos. Kadangi turėjau Skype pokalbį dėl darbo su viena Lietuvos kompanija (visgi, jau buvau pakeliui namo), reikėjo kažkokiu būdu vėl atsirasti ryšyje. Beje, Vietname, net tolimiausiame kaime galima rasti gan neblogą interneto ryšį!
Taip beblūdydama po Hanoi ir be žemėlapio pasiklysdama 34 kartus kol mintinai išmokau kiekvieną posūkį, prasilenkdavau su nemažai žmonių iš mano hostelio, tad vakaras nusimatė teisingas =)
 Ak, tas "spicey" Vietnamas, kupinas spalvų ir skonių. Atsikėlęs ryte net negali numanyti ką atneš ši diena

Mekong Delta


Kaip ir minėjau ši kelionė buvo su žmonėmis ir apie žmones, tad negaliu apie juos nepapasakoti. Jie pakeldavo nuotaiką, priversdavo kvatotis (juk reikia su kažkuo pasidalinti visomis emocijomis prie alaus), pasidalindavo informacija ir patarimais.
Keliaudamas sutinki žmonių iš viso pasaulio. Mekong Deltoje susipažinau su porele iš New York. Iš karto radome bendrą kalbą ir sėkmingai glaistydavome dienos „nesėkmes“ ironiškomis pastabomis, kurios privesdavo prie juoko iki ašarų. Įdomu buvo pamatyti niujorkiečių požiūrį į Vietnamą ir apskritai, žmonių, gyvenančių visuomet bėgančiame darboholikų mieste kupiname labai aukštų standartų, įmestų į sulėtėjusią ir nelabai logišką vietnamiečių kasdienybę.
Kartu ragavome vaisius ir klausėmės vietinės grupės pasirodymo
video
Pora iš Naujosios Zelandijos sužavėjo iš principo. Vedę dukart daugiau metų negu apskritai gyvenu, atšventę 74 metų gimtadienius, išsiruošė backpack‘int po Aziją. Negali nesižavėti!!! Kuprinės ant pečių, šypsenos, fizinė ištvermė ir noras išbandyti viską o viską. Pavyzdžiui, spėk kas susigundė pirmieji išmėginti sultingą, traškų, didelį kirminą?! Visą gyvenimą vadovavę savam agrikultūros verslui, susikrovė kuprines ir nutarė keliauti bent 6 mėn. po Aziją. Po jų pasakojimo beprotiškai noriu apsilankyti Naujojoje Zelandijoje.
Taigi, kas gero Mekong Deltoje?
Tradicinių saldainių gaminimo palėpė. Saldainiai valgomi. Bet tik tiek. Įdomus jų paruošimo būdas - iš pradžių verda katile, kuris kaitinamas ant atviros liepsnos vis įmetant kokoso kevalų. Tada masė atvėsinama ir moterys ją supjausto bei suvynioja. Kažkuo primena irisus.
Egzistuoja toks makaronų kabinimo fabrikas. T.y. gaminimo. Apie sanitariją kalbos nėra. šalia bliūdan guldomų makaronų voliojasi vienas kitas alkanas šuva. Kitavertus, jeigu ieškai švaros ir prabangos, Vietnamas tikrai ne ta vieta.
 Vietnamiečiai - religinių kultūrų katilas. Kiekviena šeima tiki savita religija ir tai parodo. Pavyzdžiui, makaronų gaminimo vietoje, ant vienos iš dvejų betono sienų, gali rasti maldai skirtą altorių. Pakabintą arba įrengtą palei žemę.
Makaronų gaminimo mašina ir procesas
 Vienas įdomesnių ir užburiančių procesų - ryžių popieriaus gamyba. Visuomet apgaubtas dūmų, moteriško juoko ir mistikos.
 Iškepti ryžių lakštai džiovinami saulėje porą valandų. Pakankamai skanūs, saldoki.
 Pasiplaukiojimas šokoladinių upių kanalais. Kažkuria prasme primena Veneciją, tik vietoj gondolų yra valtelės, dryžuotai apsirengusių dailių italų - raumeningos vietnamietės, vietoj spalvotų pastatų aplink - pūpso palmės!
 
Valtelėmis esi nuplukdomas į nedidelę salą, kurios vidury yra kažkas panašaus į prūdą. Per prūdą nutiestas, švelniai tariant nekeliantis pasitikėjimo tiltelis. Pradėjus juo eiti, apačioje išnyra dvi akys. Krokodilo. Kadangi pirmą kartą gyvenime mačiau tą žvėrį ne zoologijos sode, vidurį lieptelio išsikrapščiau fotoaparatą ir mėginau pagauti gerą kadrą. Vietiniai stovėjo pakraupę, bet ... juk geras kadras!!
Keliaujant Vientame geriausia nakvoti arba hosteliuose, arba pas žmones (vadinasi homestay). Pirmą kartą vietinių svetingumą išbandžiau Mekong Delta. Vienai nakčiai apsistojau kaime „in the middle of nowhere“, kur laukė šeimyninė vakarienė, kartu su moterimi gaminome maistą, tuo pačiu klausantis istorijų apie kasdienybę.                                     
 Ming Peng Nom - šeimos galva. Viso gyvena devyniese, kartu su tėvais, seserimi ir vaikais. Nors ir kalbu angliškai gerai, vietnamiečių tarimas kartais nužudydavo. Tekdavo perklausti 10 kartų ir gestų pagalba išsiaiškindavom esmę.

 Moku sukti "spring rolls"!! Cha, manai lengva? Triskart patyrus katastrofišką nesėkmę, įkirtau techniką
 Jų virtuvė
 Ir gausi, labai labai skani vakarienė! Ką tik sugauta šokoladiniam upelyje žuvis (elephant fish), "spring rolls", daržovės, jautienos gabaliukai, ryžių makaronai ir metaliniuose indeliuose patiektas žuvies padažas.
Vakarop palydėjom saulę, pasidalinom "Chang" alumi ir aptarėm žmones ir akimirkas.

Kadangi buvo 9 vakaro ir kaime visas veiksmas baigiasi nusileidus saulei, pasiprašiau, kad Ming Peng Nom nuvestų į tašką, kur renkasi vietiniai. Ech, tas smalsumas... Ėjome tamsiais-nors į akį durk-takais, apsuptais palmėmis ir skraidančiais gigantiškais jonvabaliais. Vidury palmių miško pamatau švieselę. Niekada neatspėtumei ką pamačiau!!! Sandėlį prikrautą iki viršaus televizorių (tokių "a la Tauras" stiliaus). Ming sako "O, žiūrėk, dar televizorių parduotuvė veikia". Prrr.. Ką jau čia ir bepridursi... Dar už poros šimtų metrų priėjom lūšnelę, kur po palmėmis stovėjo biliardo stalas ir rinkosi visa vietinė fauna. Pasiėmiau kavos ir kurį laiką stebėjau vyrus žaidžiant biliardą. Kartais pagaunu save mąstant: esu milijonai km nuo namų, viena po kažkokiom palmėm su žmonėmis kuriuos matau pirmą kartą gyvenime, o jaučiuosi taip saugiai.

Ryte prabudus, greta savo kambario radau futboliuko stalą. Nerealu =)))
 
Laikas keliauti toliau. Ming vežant į miestą, šviesoje pamačiau kokiais takais plūduriavom naktį ieškant vietinio "taško"
Dienos tikslas buvo aplankyti plūduriuojantį turgų (Floating market). Iš tiesų rekomenduoju. Susitarkit su vietiniu, sėskit į valtelę ir leiskit jam nardyti ieškant sau prekių (o tuo pačiu ir jums). Eigoje susipažinau su Marc, linksmu keliautoju iš Australijos su kuriuo kartu ir aplankėme turgų ant vandens.
 Marc'as pozuoja prie Durian vaisiaus. To kur nesveikai dvokia kojinėmis.
Plūduriuojantis turgus
Nėra daug ką pasakoti - tai tiesiog reikia pamatyti pačiam. Tiesa, šis turgus iš dalies susikūrė todėl, kad vietiniams, gyvenantiems aplink Mekong delta, reikia mokėti 1$ mokestį valstybei kas mėnesį. Kadangi tai jiems yra pakanakamai nemaža kaina, laikui bėgant į Plūduriuojantį turgų įtraukė turistus iš kurių gali daugiau užsidirbti.  



 Fantastiško skanumo arbūzai. Kainuoja ~1$. Užtenka tik pagalvoti ir staiga prie tavęs jei patys atplaukia
 Vietinės mados (vietnamietiška mumijos versija)

 Vaikai ir jų visomis pasaulio problemomis apkrauti veidukai..
Turgus yra milžiniškas. Daug laivų, visiška makalynė. Kaip žinoti kuriame rasi tai, ko ieškai? Ogi stebėk "vėliavas". Jeigu vėliava - ananasas, vadinasi laive parduodami vien ananasai. Jei kitas skanumynas - vadinasi kito gėrio kalnai stūkso laive. Nuostabi sistema!

Saigonas (aka Ho Chi Min City)

Nusileidus į Saigoną patyriau nedidelį šoką. Po Indonezijos reikėjo gerokai persiorientuoti ir jaučiausi kaip patekusi į visiškai kitą pasaulį. Kai važiuojant motociklais pamačiau mergaites dėvint trumpučius šortukus ir palaidines ant petnešėlių pagavau save galvojant „O! Kaip nepadoru!”. Supratau, kad visgi 6 mėn. musulmoniškame pasaulyje turėjo šiek tiek įtakos tam.
Apsistojau pas couchsurfers iš Amerikos Kyle ir Chris. Jau du metus jie moko vaikus Saigone anglų kalbos. Dauguma užsieniečių gyvenančių Azijoje dirba mokytojais. Atlyginimai labai aukšti palyginus su pragyvenimo lygiu, sąlygos geros. Pavyzdžiui, amerikiečiams mokykla išnuomavo 2 kambarių naujai įrengtą butą 21 aukšte, centre. Bute visa naujausia įranga, net teleskopas ir nuostabi Saigono panorama. Negali skųstis, ar ne? =) 

 Taigi tautiečiai pedagogai, užuot skundęsi, kad Lietuvoje alga per maža ir svarstę galimybę išvažiuoti dirbti kambarinėmis į Airiją, pasitelkite kūrybiškumą ir investuokite bilietui į vieną pusę į Aziją!
Pats Saigonas yra didelis kosmopolitinis miestas. Atvažiavus be žemėlapio geriausia traukti tiesiai į Bui Vien gatvę, dar vadinamą „backpackers street“. Dauguma jų apsistoja ten, taip pat rasi pagrindinius barus, įvairaus tipo virtuves visiems skoniams ir ekskursijų ar motociklų nuomos pasiūlymus. Užsukus vakare į kokį populiaresnį pub‘ą gali susipažinti su kitais keliautojais, sužinoti kur jie buvo ar planuoja važiuoti ir smagiai pasibendrauti. Keliaudamas vienas dažniausiai moki dvigubai, tad visada geriau (ir smagiau) susirasti kompaniją ypač jei ketini bruktis į sunkiai prasibraunamus kampelius.
Mane nustebino tai, kad susipažinus su žmonėmis kelionės pradžioje juos vis sutikdavau keliaudama vėliau pačiose netikėčiausiose vietose – pavyzdžiui Bankoke ar kokiam Vietnamo kaime, kas suteikė kelionei visai kitą atspalvį!
 Besilankydama turguje po stogu Saigono centre, susipažinau su 2 mergičkom iš Čekijos ir Ispanijos. Kartu papietavom, o vėliau ir susitikom smagiam vakarui.
Žemiau Bui Vien gatvės nuotrauka, kur kaip jau minėjau - rasi viską ko reikia kelionės pradžiai.
Maistas
Vietnamo virtuvė man nepaliko didelio įspūdžio. Kadangi Azijietiškas maistas man iš principo yra prie širdies, tad ir vietnamietiškas buvo neblogas – įvairiausių makaronų sriubos, kepti ryžiai su priedais, kiauliena, vištiena, varliena ir visokia kitokia –iena rasi kiekviename valgiarašytje. Nustebino tai, kad meniu dažniausiai sudaro 40 lapų, tad man, kaip sunkiai pasirenkančiai net iš 3 tai sudarė šiek tiek keblumų. O juos sprendžiau paprastai. Paimi meniu, užsimerki, greituoju būdu verti puslapius ir staiga bakst! Vuolia, šiandienos pasirinkimas pvz.: kepti makaronai su tofu.
Vietname daugiausiai valgiau gatvės maistą ir vis žavėjausi/stebėjausi kūrybiškumu jį paruošti. Na taip, ISO standartai čia reliatyvi sąvoka...
 Spėk, kokie ingredientai? Kepenėlių suvožtinis, storieji makaronai, krevetės, svogūnų laiškai, vištiena, kukuliai iš jautienos ir krūva prieskonių. Vietiniai man rekomendavo kaip pačią skaniausią sriubą. Taip ir buvo, išskyrus tą kepenėlių atvejį.
 Jūros gėrybių sriuba ir kokoso pienas. Be proto skanu. Desertui "sticky rice with mango". mmm...

Tradicinė vietnamietiška kava. Dažniausiai ją pateikia juodą arba su kondensuotu pienu. Man, kaip kofeino maniakei, tai buvo visiškas nesusipratimas, tad pirmi išmokti vietnamietiški žodžiai buvo "cafe v se tui gnau" - kavos su šviežiu pienu. Nors ir pavykdavo, dažniausiai jie vistiek nesuprasdavo ko noriu ir atnešdavo kondensuotą pieną. Tai buvo principo reikalas, vietname gauti geros kavos "mano stiliumi". Pati kava nebloga, tik labai stipri.
 Kepti makaronai su vištiena. Valgyti su pagaliukais būdavo iššūkis ir iš pradžių visas procesas trukdavo itin ilgai 
Vienoje kavinėje nutarė originaliai pažvelgti į "meilės gėrimus". Anot vietinių, tai užburiantys viralai iš driežų ir visokių tai sėklidžių, pagardintų pora litrų brendžio. Sako vyrai pakvaišta to išgėrę. Net neabejoju...
 Vietname alkanas tikrai neliksi - kur tik pasisuksi rasi "maisto tiekėjų"
 Gatvės maisto jūrų gėrybės - niam!
Transportas ir mados
Neišsemiama tema. Ypač transporto mados! Indonezijos, Tailando ir Vietnamo gyventojus galima drąsiai atskirti pagal šalmų stilių. Rimtai.
 Tai vienintelė "avarija" kurią mačiau mėnesio laikotarpyje. Diedulį su dviračiu bakstelėjo motociklininkas. Diedulis greitai buvo pastatytas ant kojų, paburnojo ir nupėdino savais keliais.
 Klausimas: kaip pereiti gatvę, kur transporto srautas niekada nesustoja? Elkis kaip vietiniai. Tiesiog eini nesustodamas ir meldiesi, kad pasieksi kitą pusę.
 Tai ne tik paprastas dviratis. O ne.
 Rožiniai numeriai =))) Moterys yra visur moterys!
Labai universali priemonė yra tam tikro tipo striukytė uždengianti rankas iki pirštų galiukų ir kapišonas užsitraukiantis iki akių. Praverčia kasdien vairuojant moto priemonę, nenorint nudegti saulėje ar peršlapti.
Kaip ir Indonezijoje, čia žmonės kūrybingi. Visą butą sugeba perkraustyti dviratės priemonės pagalba.