Atsisveikinimo vakarai

Atsisveikinimas su Indonezija truko savaitę. Margot vakaras, Aiesec vakaras, atsisveikinimas darbe, paskutinė vakarienė su mano indonezietiška šeima ir paskutinis vakaras su draugais. Sulig kiekviena vakaruška vis labiau supratau, kad tai paskutinis kartas ir artimiausiu metu čia negrįšiu. Viena vertus džiugu, nes jau norisi judėti į priekį. Kitavertus, su šiais žmonėm gyvenau pusę metų, sprendėm problemas, dainavom, keliavom nemiegotom naktim, mėgavomės kasdiena ir atradinėjome Indoneziją kartu iš naujo.

Margot & Co. vakaras Big Box terasoje. Savas juokas, savi bajeriai. Buvo linksma =)

Aiesec atsisveikinimo vakaruška pas Andika ant stogo – barbeque, gitaros, dainos spiginant mėnuliui

Ir tradiciškai, perkopus vidurnakčiui su Nizar „užsibaigiame“ McD su karameliniais ledais ir kava

Hacta ir Beny - mano linksmuoliai darbiniai kolegos

Terminal Jasa – paskutinė diena darbe. Indonezietiškas chaosas tęsiasi iki paskutinės minutės.

13 val. atbėga kolegė: „O, Goda, eisim į karaokę šiandien, ar ne?“ Nesuprantu apie ką ji šneka, bet įtariu veidu atsakau „Žinoma, kodėl gi ne. Kokia proga?“

Ji padeda ant stalo A4 formato lapą, atspausdintą bahasa Indonesia kalba. Skaitau: „Šiandien paskutinė Miss Goda darbo diena mūsų kompanijoje. Ta proga visi 3 val. einame į karaokę ir pasilinksminame”. Na, smagu, kad bent likus 2 val. iki mano išleistuvių mane į jas pakvietė =) 

Buvo smagu, traukėm karaokę tiek angliškai, tiek indonezietiškai!

Priešpaskutinio vakaro pasisėdėjimas su draugais Big Box. Daugelį mūsų kompanijos žmonių jau išlydėjome, likau viena paskutiniųjų. Kėlėm tostus ir pasitikom saulę su argentina, meksika, rusija, indonezija, prancūzija, škotija.  

Ir galiausiai, vakarienė su mano indonezietiška šeima. Prisipažinsiu, buvo visko per šį pusmetį. Pasiturintys musulmonai vedantys kardinaliai skirtingą gyvenimo būdą ir turintys kitokį supratimą, beveik nešnekantys angliškai. 6 mėn. iššūkių? Aha. Bet tuo pačiu ir be proto įdomu. Kaip bežiūrėtumei, viskas priklauso tik nuo tavo paties požiūrio ir nusiteikimo su kuriuo atvažiuoji.

Elizabeth (Mona), Lidya, Samsul (Mr. Sam) - mano indonezietiška šeima

Kairėje ibu ir Ema (namų padėjėjos), dešinėje - tingūs Mr. Sam broliai ir vienas iš padėdėjų Uda. Tai pagrindiniai žmonės su kuriais būdavome kiekvieną mielą dieną. Indoneziečių namų durys visada atviros, giminės tiesiog nepaskambinę užeina, pasigamina valgyti (nors namies esu tik aš), pasnaudžia ir išeina. Ar minėjau, kad geriausiai jų tarpe angliškai šneka Lidya (keturmetė dukrytė), kažkiek dar Mr. Sam, o visi kiti tik bahasa Indonesia? :)

Šeima iš tikrųjų manimi labai rūpinosi, pagal savitą suvokimą, bet atvirai, šiktai ir paprastai

Kad ir kur bebūtumei, kad ir ką bedarytumei nepamirštamas akimirkas sukuria žmonės sutikti kelyje, jei tik eini atvira širdimi ir atmerktomis akimis.

Pasaulio kryptys

Keliaujant pamatai ne tik nuostabius kvapą gniaužiančius vaizdus, patiri krūvą emocijų, bet ir supranti kaip juda pasaulis. Trumpai apie tarptautinius ypatumus Indonezijoje.

Amerikiečių ambasada. Na, niekam nepaslaptis, kad amerikonai serga padidinta paranoja, tad jų ambasada atrodo kaip didžiausias kalėjimas. Ambasada persikėlė iš rajono į patį centro vidurį, kad tik arčiau tautos būtų ir ... ta proga apsiginklavę spygliuota tvora ir 4  metrų betonine siena aiškina, kad jie labai „open minded“ ir atviri visuomenei (kurgi ne). Dažniausiai oficialių kalbų metu, įvairiame kontekste išgirsi besikartojančius žodžius „judgmental“ ir „offensive“. Bet asmeniškai aš, būdama Indonezijos vyriausybės vietoje, itin įsižeisčiau tokiu jų deklaruojamu požiūriu – mes labai atviri Indonezijos žmonėms ir taip jumis pasitikime, kad net apsiginklavome iki dantų. Pastaruoju metu Surabaya tai itin aktuali tema.

Indonezijos kiniečiai – darbo imigrantai kuriantys čia verslus ir gyvenimus. Kaip jau rašiau ankstesniuose straipsniuose, trintis tarp imigravusių kiniečių ir vietinių indoneziečių milžiniška. Anksčiau ar vėliau šis burbulas turėtų sprogti.

Prancūzai – rinktiniai atostogautojai. Nesitikėjau sutikti tiek daug prancūzų čia. Žinoma, jie „savame stiliuje“, dažniausiai keliaujant rinksis prabangesnį variantą (vietoj to, kad patirti tikrąją vietinių namų dvasią ir gyvenimo būdą) bei nepraleis progos iškeisti vietinį maistą į krosaną ir skardinę kolos.

Australai – „tūsovčikai“ pelnę ne kokią reputaciją. Na, panašiai kaip britai Lietuvoje...

Indoneziečiai – dirbti emigruoja į Malaiziją, o atostogauti važiuoja į Ukrainą (nes čia palyginti pigu net jiems ir lengva gauti vizą).

Tradicinės vestuvės

Kad ir paskutinėmis dienomis, bet pagaliau sudalyvavau tradicinėse indonezietiškose vestuvėse! Mano draugė mbak Vivi (mbak – kreipimasis į nevedusias, jaunas moteris ir merginas, prilyginamas – panelė, vėliau kreipiamasi ibu – ponia) ištekėjo.  

Tradiciškos Java salos vestuvės trunka savaitę ir yra kupinos įvairių papročių. Šįkart vestuvės truko 1 dieną, bet buvo ne ką mažiau tradiciškos. Pirmoji dalis – palaiminimas ir tuoktuvės namuose, šeimos rate. Antroji – šventė namuose svečiams, sveikinimai, fotosesijos ir neatsiejama dalis – maistas.

Ne paslaptis, kad kai kurie draugai ir giminaičiai susirenka pavalgyti, o sočiai prisikirtus kur šalimais pakrenta poguliuko. Vestuvės palyginti nebuvo didelės, apie porą šimtų žmonių...

Jaunieji ir jų tėvai buvo aprengti ryškiai mėlynos ir aukso spalvos rūbais, nudabinti tona makiažo ir užsidėję nenutrinamas šypsenas fotosesijoms.

 

Prie jaunosios namų pasitinka merginos: į auksinį katilą šalimais įmeti vokelį su pinigais (be parašų, atviručių, tiesiog baltas vokas ir grynieji). Tada pasirašai svečių knygoje, o mėlynosios merginos tau įteikia mažą dovanėlę atminimui.

 

 

Tradicinės musulmoniškos Java salos vestuvės ir ritualai

Javanietiškų vestuvių esmė – dviejų šeimų sąjunga, tad ceremonijoje ypač akcentuojamos ir pagerbiamos abi šeimos (ne tik jaunieji).

Kelios vestuvių taisyklės:

1.      Pasipiršimas – abiejų šeimų sutikimas išleisti savo atžalas kurti bendrą sąjungą;

2.      Pemaes (grožio specialistų) parinkimas – jie atsakingi už šukuosenas, jaunųjų makiažą ir vestuvines tradicijas. Iš nuotraukų matote kiek jie pakiažo naudoja vestuvėse, tad galit įsivaizduoti kodėl taip svarbu parinkti „gerą ranką ir akį“ turintį specialistą;

3.      Visas vestuves organizuoja, už jas moka ir pagrindinį balsą turi nuotakos tėvai;

4.      Vestuvių ruošai iš abiejų šeimų narių suformuojamas organizacinis komitetas. Iš tikrųjų, slaptas jo tikslas sustiprinti šeimų draugystės ir verslo ryšius. Pagal tai, kaip sekasi organizuoti, šeimos vėliau mato ar gali viena kita pasitikėti versle;

Pirmoji procedūros dalis – namuose.  Šventas ritualas, kuriame dalyvauja tik šeimos nariai ir artimieji. Pagal ritualą jaunųjų šeimos oficialiai priima viena kitą ir palaimina savo atžalas bendrai sąjungai. Jaunieji ir jų tėvai sėdi papuoštuose krėsluose. Tada jaunikis nuplauna jaunosios tėvui kojas.

Priešvestuviniai ritualai:

1.      Siraman – jaunieji yra aprengiami spec. rūbais ir nuprausiami uošvių namuose su tikslu apvalyti jų sielas ir kūnus;

2.      Ngerik – vestuvių išvakarėse nukerpama šiek tiek jaunosios plaukų ir sudeginama. Tada pradedamas daryti makiažas ir šukuosena. Dažniausiai trunka bent 5-6 val. Galiausiai nuotaka aprengiama tradiciniais Java rūbais, vadinamais kebaya;

3.     Midodareni – su makiažu ir rūbais nuotaka turi laukti 6 valandas tarp 18 – 00 pm. Tikima, kad tuo metu ją aplanko grožio deivės, o šalia esantys senoliai pasidalina savo išmintimi. Tuo pačiu metu, jaunojo šeima aplanko nuotakos šeimą, bet nuotaką gali pamatyti tik moterys. Vyrai tuo metu socializuojasi gerdami vandenį (taip parodo, kad jaunikis bus kantrus vyras). 00 pm jaunikis su šeima palieka namus.

 

Vestuvės

1.      Ijab – santuokos įregistravimas pagal musulmoniškus įstatymus. Santuoką galima legalizuoti tik tuo atveju, jei sutuoktiniai yra tos pačios religijos;

2.      Panggih – ceremonija tęsiasi jaunosios tėvų namuose. Prie namų vartų susitinka jaunieji ir šeimos nariai (išskyrus jaunųjų tėvus). Jaunojo artimieji kaip padėką už vestuvių organizavimą, dovanoja didžiulę lėkštė gėlių ir bananų jaunosios giminėms;

3.      Balangan suruh – jaunieji sustoja prie vartų poros metrų atstumu ir su šypsena mėto 7 ryšulius benel bananų lapų vienas į kitą (pagal senovės tikėjimą benel lapai išvaro piktasias dvasias);

4.      Wiji dadi – tada jaunikis sutraiško vištos kiaušinį su dešine pėda, o jaunoji nuplauna jam kojas (taip parodoma, kad jaunikis pasiruošęs tapti šeimos galva ir auginti vaikus);

5.     Kacar kucur – kartu jie nueina ir atsisėda į papuoštus gėlėmis krėslus. Jaunikis savo būsimai žmonai dovanoja lėkštė gėrybių (riešutų, sojos pupelių, ryžių, kukurūzų ir t.t.) – simbolizuojančių pinigus. Žmona priima klūpėdama ant kilimėlio, taip parodydama nuolankumą;

6.     Dhahar klimah – jaunieji pamaitina vienas kitą specialiu maistu iš ryžių, tempės, kiaušinių, vištos kepenėlių (stebint tik šeimos nariams). Reikšmė – nuo šiol viskuo dalinsis drauge;

7.      Mertui – prie namų vartų susitinka jaunųjų tėvai ir yra palydimi atsisėsti į sostus prie jaunųjų;

8.     Sungkeman – jaunieji atsiklaupia prieš tėvus, kurie jiems besimelsdami suteikia palaiminimą;

9.      Timbang – jaunieji atsisėda ant nuotakos tėvo kelių. Jis pasako, kad jie sveria vienodai ir todėl nuo šiol jie yra lygiaverčiai;

10.   Tukar kalpika – jaunieji apsikeičia žiedais ir yra paskelbiami vyru ir žmona.

Po oficialios dalies prasideda šventė svečiams. Porą valandų jaunieji priima sveikinimus, stovi kaip įbesti ir fotografuojasi. Likę svečiai tuo metu valgo. Vėliau groja grupė ar vyksta koks tradicinis pasirodymas su šokiais ir dainomis, metas linksmintis!

Medaus mėnesis dažniausiai trunka kelias dienas ar savaitę, priklausomai nuo to, kuriam laikuo jaunajam skiriamos atostogos darbe (net nėra kalbos apie daugiau kaip 2 savaites).

Kulinariniai šedevrai

Skanus maistas (na, tiksliau persivalgymas) yra viena iš didžiųjų nuodėmių, ar ne? Lygiai taip pat, kaip ir vienas geriausių būdų pažinti šalį ir kultūrą per kitą prizmę.

Darbo terasoje supietavau "Nasi pecel" porciją

Indonezijoje nė su žiburiu nerasi kefyro, burokėlių, sūrelių, balto sūrio, juodos duonos ar silkės (kaip ir etiketo, beje) BET tau bus suteikta unikali galimybė skanauti tofu, tempę, įvairiausius tropinius vaisius, itin aštrų maistą, valgyti gatvėje su pirštais, o pusryčiams be sąžinės graužimo sukirsti artojiškų pietų porciją (vištos kulšį, sriubos ir dozę ryžių).

Brangiausi produktai	Pigiausi produktai
sviestas, pelėsiniai sūriai, šokoladas ir visos jo atmainos, jūros gėrybės, alkoholis, ledai, kai kurie vaisiai (durian‘as, obuoliai).	ryžiai, kai kurie vaisiai (papaya, arbūzas, starfruit), tempė, tofu, kiaušiniai, makaronai, šamas.

Mitybos ypatumai

Šiuo metu Europa pakvaišusi dėl sveikos gyvensenos ir nesibaigiančių dietų. Prisipažinkime, skaičiuojame kiekvieną kąsnį dedamą į burną (draugo taipogi), verčiame į kalorijas ir giliam liūdesy pasižadame rytoj daryti iškrovos dieną, o šiandien „atidirbti“ sporto salėje dvigubai.

Indonezijoje žmonės neapsunkina savęs tokiais pamąstymais, tad čia veikia kiti dėsniai:

·         Tarp varguolių – valgyk, bo nežinai kada gausi sekantį kartą

·         Tarp turtuolių – valgyk (ir žinoma prabangiai), nes gali sau tai leisti

Jei Europoje egzistuoja „alaus pilvukas“, tai čia vienareikšmiškai perkopus trečiąją dešimtį vyrams užauga „ryžių pilvas“ (atrodo kaip statinę prariję).

Jei Europa pirmauja pagal anoreksijų ir bulimijų skaičių, tai Indonezija – pagal sergančiųjų diabetu (nuo perdėtai saldaus ir riebaus maisto).

Darbinga diena Indonezijoje prasideda 4:30 ryto su giesmėmis iš mečečių ir kvietimu melstis, tad 7 val. visi vietiniai jau yra kupini energijos ir įsilingavę į dienos ritmą. Tuo tarpu aš vos ne vos išsiridenu iš lovos ir darausi pirmąjį puodelį kavos bandydama susiorientuoti kas aš ir kur esu. Savimotyvacijai panosėje dainuoju Liudo dainą „rytais rytais rytais, nešim gėrį kibirais, rytais rytais..“. Va, paklausykite ta proga ir dainuojam garsiai: Liudas - rytais

Kalbant apie maisto derinimą (na, žinot, mėsą valgyti su daržovėmis, nepadauginti druskos ar čili ir t.t.) ... šiame krašte jis paprasčiausiai NESIDERINA. Žemiau aprašiau įprastą dienos meniu kurį kiekvieną mielą dieną matau savo šeimoje ir darbe.

Indonezija vs. Goda
Pusryčiai
Prikrauni pilną lėkštę ryžių, tada užpili du nedidelius samčius sriubos, porą gabaliukų vištienos ir dozę sambal čili padažo. Desertui – juoda kava su nuosėdomis, pagardinta trečdaliu stiklinės kondensuoto pieno ir 2-3 šaukštais cukraus (neišpasakyta saldybė)	2 puodeliai juodos nescafe kavos su nesaldintu karvės pienu, lėkštė tropinių vaisių (dažniausiai papaya, arbūzas, starfruit, obuolys ar kriaušė, bananas, mango – kombinacija priklauso nuo sezono)
Pietūs
Ryžiai su makaronais (angl. noodles), kepta kiaušinienė su svogūnų laiškais, sambal, krupuk traškučiai, troškintos žalios pupelės su daržovėm, čili pipirais ir gera doze česnako. Ryžiai ir sambal yra nepajudinami ingridientai ir išlieka visada. Kita pakeičiama lele (šamu), ayam (vištiena) ar tofu-daržovių-karvės nosies odos troškiniu (kaip galite numanyti, dažniausiai pietus „skipinu“)	Iš namų įsidedu vaisių, pieno ir kavos arba einu į kokį warung. Kasdien lauke +45C, tad pries eidama į warung dukart pagalvoju ar tikrai aš jau tokia alkana
Vakarienė
Spėkit? Ryžiai! “Damušama“ kas liko nuo pietų arba važiuojama į warung užsisakyti dvigubą porciją nasi goreng	Priklauso nuo aplinkybių. Kartais gatvės maistas (tik be ryžių), kartais Bintang ir gera kompanija J

ID pagrindinis patiekalas yra ryžiai ir prie jo, kaip priedai visa kita. T.y. ryžių – mėsos – daržovių santykis lėkštėje yra kardinaliai kitoks nei Europoje, maždaug 80:15:5. Pavyzdžiui, jei vaišintume indonezietį cepelinais, suvalgęs jis dar paprašytų ryžių arba valgytų juos užsikąsdamas cepelinais.

Patiekalai

Ilgai nepilsčius iš tuščio į kiaurą pristatau kaip atrodo keletas patiekalų ir įmetu sąrašiuką ką keliaudamas ID tiesiog privalai paragauti!

Gado Gado – įvairios daržovės (bulvės, salotos, morkos ir pan.), virtas kiaušinis ir krupuk (specialūs traškučiai) sumaišyta su žemės riešutų/čili padažu. Spėki, kiek kartų girdėjau: "tavo vardas Goda? haha, patinka gado gado?"

Nasi Pecel – ryžiai, daržovės, dažniausiai keli gabaliukai jautienos, krupuk ir garsusis žemės riešutų/čili padažas, kuriuo tenykščiai itin didžiuojasi

Nasi Goreng – kepti ryžiai su tavo pasirinktais priedais (jūros gėrybėmis, mėsa, kiaušiniu ar prieskoniais)

Buah - tropiniai vaisiai. Warung ar kavinėse gali rasti patiekalą “Rujak” (vaisių salotos su čili padažu) arba“Buah degan keju” (vaisių salotos su majonezu ir čederio sūriu). Man asmeniškai nei viena, nei kita nepatiko – nėra nieko geriau už saldų, sultingą tropinįvaisių be jokių priedų!

Rawon (juoda sriuba) vs. Soto (geltona sriuba). Skanu, tik labai riebu... 

Sate (mėsos barbeque). Ypač rekomenduoju gyvatės sate. Primena lietuviškus šašlykiukus? Tikrai taip, tik čia sumažinta jų versija - mėsa veriama ant mažų medinių pagaliukų ir vietoj 1 iešmo pateikiami bent 20.

Bakso – mėsos kukulaičiai primenantys lietuviškąsias galkas. Tik paruošimo būdas šiek tiek skiriasi. Kepama ant griliaus, patiekiama atskirai lėkštėje, kartu atnešamas sultinys. Tada pasmeigi kukuliuką, pamirkai į sultinį ir ragauji. Čia jei labai populiarūs, bet man asmeniškai jie nevalgomi.

Poto – susmulkinta tempė, tofu, kokosas, čili ir „lamtor“ sėklos. Nors ir ne itin išvaizdus, bet labai skanus užkandis.

Super Teh: susu, madu, jahe – arbata nuo visų ligų suteikianti dozę energijos (pienas, medus, imbieras, juoda arbata, kiaušinis)

Kaimiški ledai - be dažiklių. Jie turi kažkokių natūralių prieskonių nuo kurių nusidažo tortai ir vafliai.

Stop. Galiu ragauti šikšnosparnį ar driežą, bet niekaip neprisiverčiau paskanauti karvės nosies odos (čia pakankamai populiarus kasdienis patiekalas). Tai tiesiog virš mano ribų.

Žinoma, aprašiau tik ledkalnio viršūnę ir apie kulinarines subtilybes galima būtų diskutuoti be galo be krašto. Bet geriau vieną kartą paragauti, nei 10 kartų išgirsti, tad grįžus ruošiu vakarienę ir kviesiu į svečius J

P.S. Kartais norėdavosi mažytės pertraukos nuo indonezietiškos virtuvės, paįvairinimui užsukdavome paskanauti „tarptautinio maisto".