Amerikiečių ambasada. Na, niekam
nepaslaptis, kad amerikonai serga padidinta paranoja, tad jų ambasada atrodo
kaip didžiausias kalėjimas. Ambasada persikėlė iš rajono į patį centro vidurį,
kad tik arčiau tautos būtų ir ... ta proga apsiginklavę spygliuota tvora ir 4 metrų betonine siena aiškina, kad jie labai
„open minded“ ir atviri visuomenei (kurgi ne). Dažniausiai oficialių kalbų metu,
įvairiame kontekste išgirsi besikartojančius žodžius „judgmental“ ir „offensive“.
Bet asmeniškai aš, būdama Indonezijos vyriausybės vietoje, itin įsižeisčiau
tokiu jų deklaruojamu požiūriu – mes labai atviri Indonezijos žmonėms ir taip
jumis pasitikime, kad net apsiginklavome iki dantų. Pastaruoju metu Surabaya tai itin aktuali tema.
Indonezijos kiniečiai – darbo
imigrantai kuriantys čia verslus ir gyvenimus. Kaip jau rašiau ankstesniuose
straipsniuose, trintis tarp imigravusių kiniečių ir vietinių indoneziečių
milžiniška. Anksčiau ar vėliau šis burbulas turėtų sprogti.
Prancūzai – rinktiniai
atostogautojai. Nesitikėjau sutikti tiek daug prancūzų čia. Žinoma, jie „savame
stiliuje“, dažniausiai keliaujant rinksis prabangesnį variantą (vietoj to, kad
patirti tikrąją vietinių namų dvasią ir gyvenimo būdą) bei nepraleis progos
iškeisti vietinį maistą į krosaną ir skardinę kolos.
Australai – „tūsovčikai“
pelnę ne kokią reputaciją. Na, panašiai kaip britai Lietuvoje...
Indoneziečiai – dirbti emigruoja
į Malaiziją, o atostogauti važiuoja į Ukrainą (nes čia palyginti pigu net jiems
ir lengva gauti vizą).
Ukraina?! Niekad nebūčiau patikėjusi :DDD
AtsakytiPanaikintiMan taipogi sunku suvokti, bet sutikau krūvą indoneziečių "buvusių Europoje", t.y. Ukrainoje.. =)
Panaikinti