Sapa

Važiuodama į Sapa turėjau vienintelį tikslą – pabėgti iš didmiesčių į kaimą, gamtą ir ramybę. Buvau giliai įsitikinusi, jog 4 dienas praleisiu su savimi, kontempliuodama apie gyvenimą, ką noriu veikti toliau, ilsėdamasi ir besimėgaudama ramybe bei gamta. Rezultatas kardinaliai priešingas. Daugybė sutiktų nesvietiškai įdomių keliautojų, linksmi ilgi vakarai, lietus sukuriantis sunkumus ir paverčiantis mano trekking‘ą iššūkiu. Iš Sapa parsivežiau ne tik daug nuotraukų, bet ir daug istorijų.

Atvykus pasitiko nesibaigiantis rytinis lietus. Nuostabu, pamaniau, trekkint reikės su šlepetėmis, nes batai kaip mat permirks. Autobuso vairuotojas sustojo „kažkur mieste“, tad pilant lietui įlindau į pirmą pasitaikiusį viešbutuką kavos. Reikia atsisėsti ir susivokti kas aš ir kur esu.

Puodelis kavos visada padeda. Jei kada būsi Sapa, rekomenduoju apsistoti vienoje iš šių vietų: Family homestay, Pinoccio, Queen Mary arba Chocolate & Baguette. Šiose vietose kainos ir kokybės santykis yra pakankamai padorus.

Susirandu nakvynę, numetu kuprinę ir einu tyrinėti miestelio. Ant kalvos įsikūręs „Chocolate & Baguette“ kavinė/viešbutis į kurį ir traukiu. Rekomenduoju šią vietą vien dėl idėjos (jau neskaitant to, kad ten gausite tobulos kavos ir nuostabaus maskarponės sūrio pyrago...) Tai daugiau nei tik vieta pavalgyti ar pernakvoti. Ją įkūrė į pensiją išėję keli vietnamiečiai mokytojai su tikslu apmokyti ir įdarbinti vaikus, kurie šeimose yra patyrę sunkių traumų, smurto ir neturėję normalių gyvenimo sąlygų. Vaikai iš pradžių apmokomi amato, tuomet praktikai įdarbinami Chocolate & Baguette, o vėliau įgiję patirties yra įdarbinami turizmo sektoriuje, kur siekia tolimesnės karjeros. Kainos čia šiek tiek brangesnės, bet tuo pačiu remi idėją. Rekomenduoju!   

   „I work to rise above my limits. I live to rise above it all“

Pasistiprinus kava lipu į Sapa kalvą pasidairyti po botanikos sodus ir pasigrožėti miesto panorama. Lietus aprimęs, fotoaparatas rankoje, muzika ausyse ir šioks toks sportas prieš rytojaus trekking‘ą.

Centrinėje miestelio aikštėje moterys po truputį ruošiasi vakarui ir dėliojasi rakandus pardavimui. Vakarais čia susirenka moterys iš visų aplinkinių kaimelių, dėvinčios savo genčių tautinius drabužius. Mums - savotiškas karnavalas, joms - normali darbo diena. 

Atvažiavę į Sapa būkite pasiruošę persekiojimui tiesiogine to žodžio prasme. Moterys atrado turistus ir keliautojus, kaip aukso gyslą ir jų nė neketina paleisti. Sako pardavimuose atkaklumas geras bruožas? Na, perdėtas atkaklumas tolygu persekiojimui. Kiekvieną atvažiavusį naują keliautoją apspinta būrys vietinių kaimų moteriškių ir tokiais paranojiškai tyliai skambančiais balsais nesustodamos kartoja "buy from meee". Tikrai vietomis pasidaro kraupu, nes jos tave seka kur beeitumei (bent 5), o grįžus į viešbutį stoviniuoja ir laukia kol išeisi.

Vienintelė rami vieta "pabėgti" nuo persekiotojų yra ant kalvos esantys botanikos sodai, nes čia įėjimas visiems yra mokamas.

Pakeliui iš sodų susitinku Christian, vaikiną iš Ekvadoro šiuo metu gyvenantį Australijoje ir keliaujantį po Aziją. Užklausia kur galima gauti skanios kavos. Geresnio raktinio žodžio negalėjo pasirinkti! Nusivedu jį į “Chocolate & Baguette“ ir pasiimu dar vieną gabaliuką maskarponės sūrio pyrago. Dieviška. Bešnekant išvystom idėją nupėdinti į už kelių km esantį „Cat Cat“ kaimą.

„Cat Cat“ kaimas

Tai vienas gražesnių kaimelių esančių netoli Sapa. Jaukus, apsuptas žalumos, mažu trobelių ir krioklių. Žmonės gyvena kasdienį gyvenimą, pakeliui nesutikom nieko apart vietinių.

 

 

Beje, apie vyrų/moterų santykius Sapa. Moterys čia labai kruopščios, nuo gilios senovės siuva, kepa, gamina metalinius papuošalus. Laikui bėgant pradėjo juos pardavinėti turistams. Tokiu būdu bendraudamos pramoko anglų kalbą ir savaime išėjo, kad vyrai likdavo namie prižiūrėti vaikučių ir ūkio, o moterys traukdavo kasdien į miestą pardavinėti ir uždirbti pinigėlių šeimai.

 Vietinio kaimo vaikų žaidimai

Prisipažinsiu taip beprotiškai norėjosi pūkštelti į krioklį! Kai tik jau buvom susiruošę, netoliese pamatėm plaunant puodus ir lėkštes, šalimais gyvulius ir kažkaip ... nebeskambėjo taip romantiškai.

 Fantastiškas šuo infiltruotas į vištidę ir apsimetantis "vietiniu" =))

 Pakeleiviai

Grįžtam nusibaigę, sukorėme keliolika km o ir diena buvo labai ilga. Nutariame užkąsti vietinių gėrybių. Akį patraukia moteris pasistačiusi mažas kėdutes, patiesusi mėlyną plėvelę ir ant grilio skrudinanti įvairiausią maistą. Turbūt valgomą. Jos „restoranėlis po atviru dangumi“ įsikūręs tarp pagrindinės gatvės ir sugriuvusio pastato užnugary. Puiku! Prisėdam. 

Šiandienos meniu: "grilinti" kiaušiniai, kukurūzų burbuolės, mėlynos saldžiosios bulvės, įvairių daržovių, dešrelių ir mėsos suktinukai. Kiek pamenu ragavome kelių rūšių suktinukus, kuriuose atpažinau tik daržoves. Bet buvo skanu. Išskyrus tas neaiškias violetines bulves.

Vakaro pabaigai trūksta tik kokteilio su skėtuku! Sotūs ir laimingi nutariame išbandyti vietinį barą. Akis užkliūna už atokiau esančio “Misty bar”, kuriame puikuojasi iškaba “happy hour” kokteiliams. Nutariame, kad tai ženklas ir nedvejodami užsukame. Viduje šurmulys, nemažai užsieniečių. Tik spėjus užsisakyt po „Blue Russian“ kokteilį pribėga iš pirmo žvilgsnio trenktas prancūzas ir bestraksėdamas aplink pradeda klausinėti iš kurgi mes. Ekvadoras ir Lietuva. Pastarasis suklinka iš džiaugsmo ir kviečia prisijungti prie didelės jų kompanijos – visas linksmas paaiškina, kad šįvakar yra kolekcionuojamos tautybės. Prie staliuko nori surinkti kuo daugiau žmonių iš skirtingų pasaulio kampelių. Susipažįstame su keliautojais iš Izraelio, Meksikos, Argentinos, Prancūzijos, Danijos, Ispanijos, Japonijos ir vakaras įgauna linskmą pagreitį. Net negalėjau numanyti, kad praleisdama 4 dienas Sapa belakstydama po kalnus, vis susitiksiu juos vienur ar kitur. Visiškai pamirštu, kad kas 5 min keičiasi oras (lyja – nelyja), jau už poros valandų turiu keltis į 2 dienų trekking'ą po kalnus, o įspūdžių tiek, kad atrodo rytiniai įvykiai buvo taip seniai...