Atsisveikinimo vakarai

Atsisveikinimas su Indonezija truko savaitę. Margot vakaras, Aiesec vakaras, atsisveikinimas darbe, paskutinė vakarienė su mano indonezietiška šeima ir paskutinis vakaras su draugais. Sulig kiekviena vakaruška vis labiau supratau, kad tai paskutinis kartas ir artimiausiu metu čia negrįšiu. Viena vertus džiugu, nes jau norisi judėti į priekį. Kitavertus, su šiais žmonėm gyvenau pusę metų, sprendėm problemas, dainavom, keliavom nemiegotom naktim, mėgavomės kasdiena ir atradinėjome Indoneziją kartu iš naujo.

Margot & Co. vakaras Big Box terasoje. Savas juokas, savi bajeriai. Buvo linksma =)

Aiesec atsisveikinimo vakaruška pas Andika ant stogo – barbeque, gitaros, dainos spiginant mėnuliui

Ir tradiciškai, perkopus vidurnakčiui su Nizar „užsibaigiame“ McD su karameliniais ledais ir kava

Hacta ir Beny - mano linksmuoliai darbiniai kolegos

Terminal Jasa – paskutinė diena darbe. Indonezietiškas chaosas tęsiasi iki paskutinės minutės.

13 val. atbėga kolegė: „O, Goda, eisim į karaokę šiandien, ar ne?“ Nesuprantu apie ką ji šneka, bet įtariu veidu atsakau „Žinoma, kodėl gi ne. Kokia proga?“

Ji padeda ant stalo A4 formato lapą, atspausdintą bahasa Indonesia kalba. Skaitau: „Šiandien paskutinė Miss Goda darbo diena mūsų kompanijoje. Ta proga visi 3 val. einame į karaokę ir pasilinksminame”. Na, smagu, kad bent likus 2 val. iki mano išleistuvių mane į jas pakvietė =) 

Buvo smagu, traukėm karaokę tiek angliškai, tiek indonezietiškai!

Priešpaskutinio vakaro pasisėdėjimas su draugais Big Box. Daugelį mūsų kompanijos žmonių jau išlydėjome, likau viena paskutiniųjų. Kėlėm tostus ir pasitikom saulę su argentina, meksika, rusija, indonezija, prancūzija, škotija.  

Ir galiausiai, vakarienė su mano indonezietiška šeima. Prisipažinsiu, buvo visko per šį pusmetį. Pasiturintys musulmonai vedantys kardinaliai skirtingą gyvenimo būdą ir turintys kitokį supratimą, beveik nešnekantys angliškai. 6 mėn. iššūkių? Aha. Bet tuo pačiu ir be proto įdomu. Kaip bežiūrėtumei, viskas priklauso tik nuo tavo paties požiūrio ir nusiteikimo su kuriuo atvažiuoji.

Elizabeth (Mona), Lidya, Samsul (Mr. Sam) - mano indonezietiška šeima

Kairėje ibu ir Ema (namų padėjėjos), dešinėje - tingūs Mr. Sam broliai ir vienas iš padėdėjų Uda. Tai pagrindiniai žmonės su kuriais būdavome kiekvieną mielą dieną. Indoneziečių namų durys visada atviros, giminės tiesiog nepaskambinę užeina, pasigamina valgyti (nors namies esu tik aš), pasnaudžia ir išeina. Ar minėjau, kad geriausiai jų tarpe angliškai šneka Lidya (keturmetė dukrytė), kažkiek dar Mr. Sam, o visi kiti tik bahasa Indonesia? :)

Šeima iš tikrųjų manimi labai rūpinosi, pagal savitą suvokimą, bet atvirai, šiktai ir paprastai

Kad ir kur bebūtumei, kad ir ką bedarytumei nepamirštamas akimirkas sukuria žmonės sutikti kelyje, jei tik eini atvira širdimi ir atmerktomis akimis.