Tradicinės vestuvės

Kad ir paskutinėmis dienomis, bet pagaliau sudalyvavau tradicinėse indonezietiškose vestuvėse! Mano draugė mbak Vivi (mbak – kreipimasis į nevedusias, jaunas moteris ir merginas, prilyginamas – panelė, vėliau kreipiamasi ibu – ponia) ištekėjo.  

Tradiciškos Java salos vestuvės trunka savaitę ir yra kupinos įvairių papročių. Šįkart vestuvės truko 1 dieną, bet buvo ne ką mažiau tradiciškos. Pirmoji dalis – palaiminimas ir tuoktuvės namuose, šeimos rate. Antroji – šventė namuose svečiams, sveikinimai, fotosesijos ir neatsiejama dalis – maistas.

Ne paslaptis, kad kai kurie draugai ir giminaičiai susirenka pavalgyti, o sočiai prisikirtus kur šalimais pakrenta poguliuko. Vestuvės palyginti nebuvo didelės, apie porą šimtų žmonių...

Jaunieji ir jų tėvai buvo aprengti ryškiai mėlynos ir aukso spalvos rūbais, nudabinti tona makiažo ir užsidėję nenutrinamas šypsenas fotosesijoms.

 

Prie jaunosios namų pasitinka merginos: į auksinį katilą šalimais įmeti vokelį su pinigais (be parašų, atviručių, tiesiog baltas vokas ir grynieji). Tada pasirašai svečių knygoje, o mėlynosios merginos tau įteikia mažą dovanėlę atminimui.

 

 

Tradicinės musulmoniškos Java salos vestuvės ir ritualai

Javanietiškų vestuvių esmė – dviejų šeimų sąjunga, tad ceremonijoje ypač akcentuojamos ir pagerbiamos abi šeimos (ne tik jaunieji).

Kelios vestuvių taisyklės:

1.      Pasipiršimas – abiejų šeimų sutikimas išleisti savo atžalas kurti bendrą sąjungą;

2.      Pemaes (grožio specialistų) parinkimas – jie atsakingi už šukuosenas, jaunųjų makiažą ir vestuvines tradicijas. Iš nuotraukų matote kiek jie pakiažo naudoja vestuvėse, tad galit įsivaizduoti kodėl taip svarbu parinkti „gerą ranką ir akį“ turintį specialistą;

3.      Visas vestuves organizuoja, už jas moka ir pagrindinį balsą turi nuotakos tėvai;

4.      Vestuvių ruošai iš abiejų šeimų narių suformuojamas organizacinis komitetas. Iš tikrųjų, slaptas jo tikslas sustiprinti šeimų draugystės ir verslo ryšius. Pagal tai, kaip sekasi organizuoti, šeimos vėliau mato ar gali viena kita pasitikėti versle;

Pirmoji procedūros dalis – namuose.  Šventas ritualas, kuriame dalyvauja tik šeimos nariai ir artimieji. Pagal ritualą jaunųjų šeimos oficialiai priima viena kitą ir palaimina savo atžalas bendrai sąjungai. Jaunieji ir jų tėvai sėdi papuoštuose krėsluose. Tada jaunikis nuplauna jaunosios tėvui kojas.

Priešvestuviniai ritualai:

1.      Siraman – jaunieji yra aprengiami spec. rūbais ir nuprausiami uošvių namuose su tikslu apvalyti jų sielas ir kūnus;

2.      Ngerik – vestuvių išvakarėse nukerpama šiek tiek jaunosios plaukų ir sudeginama. Tada pradedamas daryti makiažas ir šukuosena. Dažniausiai trunka bent 5-6 val. Galiausiai nuotaka aprengiama tradiciniais Java rūbais, vadinamais kebaya;

3.     Midodareni – su makiažu ir rūbais nuotaka turi laukti 6 valandas tarp 18 – 00 pm. Tikima, kad tuo metu ją aplanko grožio deivės, o šalia esantys senoliai pasidalina savo išmintimi. Tuo pačiu metu, jaunojo šeima aplanko nuotakos šeimą, bet nuotaką gali pamatyti tik moterys. Vyrai tuo metu socializuojasi gerdami vandenį (taip parodo, kad jaunikis bus kantrus vyras). 00 pm jaunikis su šeima palieka namus.

 

Vestuvės

1.      Ijab – santuokos įregistravimas pagal musulmoniškus įstatymus. Santuoką galima legalizuoti tik tuo atveju, jei sutuoktiniai yra tos pačios religijos;

2.      Panggih – ceremonija tęsiasi jaunosios tėvų namuose. Prie namų vartų susitinka jaunieji ir šeimos nariai (išskyrus jaunųjų tėvus). Jaunojo artimieji kaip padėką už vestuvių organizavimą, dovanoja didžiulę lėkštė gėlių ir bananų jaunosios giminėms;

3.      Balangan suruh – jaunieji sustoja prie vartų poros metrų atstumu ir su šypsena mėto 7 ryšulius benel bananų lapų vienas į kitą (pagal senovės tikėjimą benel lapai išvaro piktasias dvasias);

4.      Wiji dadi – tada jaunikis sutraiško vištos kiaušinį su dešine pėda, o jaunoji nuplauna jam kojas (taip parodoma, kad jaunikis pasiruošęs tapti šeimos galva ir auginti vaikus);

5.     Kacar kucur – kartu jie nueina ir atsisėda į papuoštus gėlėmis krėslus. Jaunikis savo būsimai žmonai dovanoja lėkštė gėrybių (riešutų, sojos pupelių, ryžių, kukurūzų ir t.t.) – simbolizuojančių pinigus. Žmona priima klūpėdama ant kilimėlio, taip parodydama nuolankumą;

6.     Dhahar klimah – jaunieji pamaitina vienas kitą specialiu maistu iš ryžių, tempės, kiaušinių, vištos kepenėlių (stebint tik šeimos nariams). Reikšmė – nuo šiol viskuo dalinsis drauge;

7.      Mertui – prie namų vartų susitinka jaunųjų tėvai ir yra palydimi atsisėsti į sostus prie jaunųjų;

8.     Sungkeman – jaunieji atsiklaupia prieš tėvus, kurie jiems besimelsdami suteikia palaiminimą;

9.      Timbang – jaunieji atsisėda ant nuotakos tėvo kelių. Jis pasako, kad jie sveria vienodai ir todėl nuo šiol jie yra lygiaverčiai;

10.   Tukar kalpika – jaunieji apsikeičia žiedais ir yra paskelbiami vyru ir žmona.

Po oficialios dalies prasideda šventė svečiams. Porą valandų jaunieji priima sveikinimus, stovi kaip įbesti ir fotografuojasi. Likę svečiai tuo metu valgo. Vėliau groja grupė ar vyksta koks tradicinis pasirodymas su šokiais ir dainomis, metas linksmintis!

Medaus mėnesis dažniausiai trunka kelias dienas ar savaitę, priklausomai nuo to, kuriam laikuo jaunajam skiriamos atostogos darbe (net nėra kalbos apie daugiau kaip 2 savaites).

Kulinariniai šedevrai

Skanus maistas (na, tiksliau persivalgymas) yra viena iš didžiųjų nuodėmių, ar ne? Lygiai taip pat, kaip ir vienas geriausių būdų pažinti šalį ir kultūrą per kitą prizmę.

Darbo terasoje supietavau "Nasi pecel" porciją

Indonezijoje nė su žiburiu nerasi kefyro, burokėlių, sūrelių, balto sūrio, juodos duonos ar silkės (kaip ir etiketo, beje) BET tau bus suteikta unikali galimybė skanauti tofu, tempę, įvairiausius tropinius vaisius, itin aštrų maistą, valgyti gatvėje su pirštais, o pusryčiams be sąžinės graužimo sukirsti artojiškų pietų porciją (vištos kulšį, sriubos ir dozę ryžių).

Brangiausi produktai	Pigiausi produktai
sviestas, pelėsiniai sūriai, šokoladas ir visos jo atmainos, jūros gėrybės, alkoholis, ledai, kai kurie vaisiai (durian‘as, obuoliai).	ryžiai, kai kurie vaisiai (papaya, arbūzas, starfruit), tempė, tofu, kiaušiniai, makaronai, šamas.

Mitybos ypatumai

Šiuo metu Europa pakvaišusi dėl sveikos gyvensenos ir nesibaigiančių dietų. Prisipažinkime, skaičiuojame kiekvieną kąsnį dedamą į burną (draugo taipogi), verčiame į kalorijas ir giliam liūdesy pasižadame rytoj daryti iškrovos dieną, o šiandien „atidirbti“ sporto salėje dvigubai.

Indonezijoje žmonės neapsunkina savęs tokiais pamąstymais, tad čia veikia kiti dėsniai:

·         Tarp varguolių – valgyk, bo nežinai kada gausi sekantį kartą

·         Tarp turtuolių – valgyk (ir žinoma prabangiai), nes gali sau tai leisti

Jei Europoje egzistuoja „alaus pilvukas“, tai čia vienareikšmiškai perkopus trečiąją dešimtį vyrams užauga „ryžių pilvas“ (atrodo kaip statinę prariję).

Jei Europa pirmauja pagal anoreksijų ir bulimijų skaičių, tai Indonezija – pagal sergančiųjų diabetu (nuo perdėtai saldaus ir riebaus maisto).

Darbinga diena Indonezijoje prasideda 4:30 ryto su giesmėmis iš mečečių ir kvietimu melstis, tad 7 val. visi vietiniai jau yra kupini energijos ir įsilingavę į dienos ritmą. Tuo tarpu aš vos ne vos išsiridenu iš lovos ir darausi pirmąjį puodelį kavos bandydama susiorientuoti kas aš ir kur esu. Savimotyvacijai panosėje dainuoju Liudo dainą „rytais rytais rytais, nešim gėrį kibirais, rytais rytais..“. Va, paklausykite ta proga ir dainuojam garsiai: Liudas - rytais

Kalbant apie maisto derinimą (na, žinot, mėsą valgyti su daržovėmis, nepadauginti druskos ar čili ir t.t.) ... šiame krašte jis paprasčiausiai NESIDERINA. Žemiau aprašiau įprastą dienos meniu kurį kiekvieną mielą dieną matau savo šeimoje ir darbe.

Indonezija vs. Goda
Pusryčiai
Prikrauni pilną lėkštę ryžių, tada užpili du nedidelius samčius sriubos, porą gabaliukų vištienos ir dozę sambal čili padažo. Desertui – juoda kava su nuosėdomis, pagardinta trečdaliu stiklinės kondensuoto pieno ir 2-3 šaukštais cukraus (neišpasakyta saldybė)	2 puodeliai juodos nescafe kavos su nesaldintu karvės pienu, lėkštė tropinių vaisių (dažniausiai papaya, arbūzas, starfruit, obuolys ar kriaušė, bananas, mango – kombinacija priklauso nuo sezono)
Pietūs
Ryžiai su makaronais (angl. noodles), kepta kiaušinienė su svogūnų laiškais, sambal, krupuk traškučiai, troškintos žalios pupelės su daržovėm, čili pipirais ir gera doze česnako. Ryžiai ir sambal yra nepajudinami ingridientai ir išlieka visada. Kita pakeičiama lele (šamu), ayam (vištiena) ar tofu-daržovių-karvės nosies odos troškiniu (kaip galite numanyti, dažniausiai pietus „skipinu“)	Iš namų įsidedu vaisių, pieno ir kavos arba einu į kokį warung. Kasdien lauke +45C, tad pries eidama į warung dukart pagalvoju ar tikrai aš jau tokia alkana
Vakarienė
Spėkit? Ryžiai! “Damušama“ kas liko nuo pietų arba važiuojama į warung užsisakyti dvigubą porciją nasi goreng	Priklauso nuo aplinkybių. Kartais gatvės maistas (tik be ryžių), kartais Bintang ir gera kompanija J

ID pagrindinis patiekalas yra ryžiai ir prie jo, kaip priedai visa kita. T.y. ryžių – mėsos – daržovių santykis lėkštėje yra kardinaliai kitoks nei Europoje, maždaug 80:15:5. Pavyzdžiui, jei vaišintume indonezietį cepelinais, suvalgęs jis dar paprašytų ryžių arba valgytų juos užsikąsdamas cepelinais.

Patiekalai

Ilgai nepilsčius iš tuščio į kiaurą pristatau kaip atrodo keletas patiekalų ir įmetu sąrašiuką ką keliaudamas ID tiesiog privalai paragauti!

Gado Gado – įvairios daržovės (bulvės, salotos, morkos ir pan.), virtas kiaušinis ir krupuk (specialūs traškučiai) sumaišyta su žemės riešutų/čili padažu. Spėki, kiek kartų girdėjau: "tavo vardas Goda? haha, patinka gado gado?"

Nasi Pecel – ryžiai, daržovės, dažniausiai keli gabaliukai jautienos, krupuk ir garsusis žemės riešutų/čili padažas, kuriuo tenykščiai itin didžiuojasi

Nasi Goreng – kepti ryžiai su tavo pasirinktais priedais (jūros gėrybėmis, mėsa, kiaušiniu ar prieskoniais)

Buah - tropiniai vaisiai. Warung ar kavinėse gali rasti patiekalą “Rujak” (vaisių salotos su čili padažu) arba“Buah degan keju” (vaisių salotos su majonezu ir čederio sūriu). Man asmeniškai nei viena, nei kita nepatiko – nėra nieko geriau už saldų, sultingą tropinįvaisių be jokių priedų!

Rawon (juoda sriuba) vs. Soto (geltona sriuba). Skanu, tik labai riebu... 

Sate (mėsos barbeque). Ypač rekomenduoju gyvatės sate. Primena lietuviškus šašlykiukus? Tikrai taip, tik čia sumažinta jų versija - mėsa veriama ant mažų medinių pagaliukų ir vietoj 1 iešmo pateikiami bent 20.

Bakso – mėsos kukulaičiai primenantys lietuviškąsias galkas. Tik paruošimo būdas šiek tiek skiriasi. Kepama ant griliaus, patiekiama atskirai lėkštėje, kartu atnešamas sultinys. Tada pasmeigi kukuliuką, pamirkai į sultinį ir ragauji. Čia jei labai populiarūs, bet man asmeniškai jie nevalgomi.

Poto – susmulkinta tempė, tofu, kokosas, čili ir „lamtor“ sėklos. Nors ir ne itin išvaizdus, bet labai skanus užkandis.

Super Teh: susu, madu, jahe – arbata nuo visų ligų suteikianti dozę energijos (pienas, medus, imbieras, juoda arbata, kiaušinis)

Kaimiški ledai - be dažiklių. Jie turi kažkokių natūralių prieskonių nuo kurių nusidažo tortai ir vafliai.

Stop. Galiu ragauti šikšnosparnį ar driežą, bet niekaip neprisiverčiau paskanauti karvės nosies odos (čia pakankamai populiarus kasdienis patiekalas). Tai tiesiog virš mano ribų.

Žinoma, aprašiau tik ledkalnio viršūnę ir apie kulinarines subtilybes galima būtų diskutuoti be galo be krašto. Bet geriau vieną kartą paragauti, nei 10 kartų išgirsti, tad grįžus ruošiu vakarienę ir kviesiu į svečius J

P.S. Kartais norėdavosi mažytės pertraukos nuo indonezietiškos virtuvės, paįvairinimui užsukdavome paskanauti „tarptautinio maisto".

Mergiotiškas savaitgalis Malang

Jaučiu kaip dienos Indonezijoje eina į pabaigą, bet nuo to tikrai ne lengviau. Laikas nuo laiko čia „pasibeldžia“ krizės ir, jei atvirai, kaskart vis sunkiau jas pergyventi. Šįkart per porą dienų sugriuvo daug mažų ir didelių smulkmenų, kaip kad pamesta/atgauta LT kreditinė, super bjaurus taxi vairuotojas, gerokai vėluojantis traukinys, problemos su viza: organizacija tvarkanti mano kasmėnesinį vizos pratęsimą „pamiršo“, kad galiu turėti maximum 6 štampus, tad sulaukiau skambučio „oj, goda, imigracijos tarnyba nebegali uždėti tau 7 štampo tad teks susimokėti baudą už kiekvieną dieną praleistą čia 20$”. Bilietai į Vietnamą jau kišenėje, tad tektų suploti 160$ už kitų padarytą klaidą. Na jau ne (būtent taip jiems ir pranešu, žiūrėsim kuo tai baigsis). Prie viso “gėrio” prisideda ir nedžiuginanti savijauta – įsimetęs galvaskausmis, dehidratacija, lėti judesiai ir padidėjęs jautrumas garsams bei šviesai. Oficialiai skelbiame su Margot – po pusmečio čia mums prasidėjo PAGIRIOS NUO INDONEZIJOS.

Geriausias vaistas – mergiotiškas savaitgalis Malang. Turėtų pagelbėti. Ne, šįkart nėra tikslo bėgti per turistinius taškus ar kuo daugiau pamatyti, ar nuveikti ką nors naudingo. Ne ne ne. Pirmą kartą per pusmetį niekur nelėkiau.

"Surabi imut" blyninė ir mokyklinis interjeras - apipaišytos sienos ir atitinkami stalai turi savo žavesio 

Apsistojome betoniniam hotely vidury miesto su bambukiniais (!) nameliais ant stogo (kad ir kaip romantiškai tai skambėtų, paryčiais nuo visų garsų jautėmės lyg miegotume vidury gatvės). Ilgesnis miegas rytais, vėlyvi pusryčiai mano pamėgtoje “Surabi imut” blyninėje, pedikiūras, kavytė ir smagus vakaras “Teysa” kavinėje su gyva muzika ir teisinga kompanija. 4 val nesustabdomo juoko – gera treniruotė pilvo presui. Atsipalaidavimas.

Viena jauki kavinukė vidury miesto. Kartais komunikuoti čia neįmanoma. Paprašiau padavėjos markerio palikti parašui ant sienos, atnešė šakutę. Taip ir gyvenu...

Blyniukai =)

Prisipažinsiu, visa savaitgalį burbuliavome apie viską kas nervina Indonezijoje. Bet tuo pačiu buvo taip smagu! Na žinai tą jausmą, kai kartais tiesiog reikia garsiai išsiburbuliuoti (ypač po 180 d. šypsojimosi užmerktomis akimis). Palengvėjo. Po truputį jau pradedu atsisveikinti su žmonėmis ir vietomis. Už savaitės keliu sparnus.

Tuk tuk. Kas ten? Infekcija!

Šįkart apie sveikatą.  Ar pastebėjai, kad gyvenime gražūs dalykai dažniausiai yra pavojingi? Indonezija taip pat. Dauguma mano pažįstamų europiečių-amerikiečių jau prasirgo įvairių formų virškinimo sutrikimais, akių/ausų/kvėpavimo takų ar odos infekcijomis. Netrukus galėsime pradėti žaisti žaidimą – kieno liga įdomesnė?

Man pasisekė – per pusmetį čia tepasigavau gerklės infekciją, tad apturėjau galimybę susipažinti su Surabaya infekcine ligonine.

Priėmimo sistema panaši kaip LT. Užsiregistruoji, paskiria gydytoją ir pirmyn. Na, apie švarą ar sterilumą kalbos net nėra. Kaip ir viskas ID, sugrūsta ir suspausta į vieną vietą. Gydytojai sėdi ne kabinetuose, bet salėje, stalai sustatyti greta vienas kito, o ligoniai apžiūrimi už užtrauktų užuolaidų. Kadangi visiškai praradau balsą, nelabai galėjau paaiškinti simptomus (ypač bahasa Indonesia kalba). Tad prieš važiuodama pasinaudojau google vertėju ir surašiau jiems ant lapuko. Kaip visada – neapsiėjau be cirkų.

Rodau gydytojui lapelį su savo simptomais. Apžiūri gerklę ir giliai susirūpinusiu veidu sako “oh, yes yes yes, sibintar (luktelk) miss”. Pasikviečia dar vieną gydytoją. Apžiūri. Atsakymas tas pats. Situacija kartojasi, kol šalia manęs stovi 5 gydytojai susirūpinusiais veidais. Neiškentus sumataruoju rankomis ir veido išraiška užduodu klausimą “Diagnozė?!”

Atsakymas su šypsena: turi suprasti, kad čia Indonezija, o tu iš Europos. Mes turim visą krūvą įvairiausių infekcijų ir ligų, nuo užterštumo, nešvaros, nesveikų produktų, vandens ir dar velniai žino ko. Tad principe tau gali būti absoliučiai bet kokio tipo infekcija nuo bet kurio iš 1  milijono galimų užkrato faktorių. Džiugesys. 

Gydymas: gerti 3 kartus dienoje 7 rūšių namų gamybos tabletes „a la antibiotikus“. Jei bus blogiau tada žiūrėsim toliau, jei ne – gali padėkoti karmai, kad išsikapstei. Gydytojo vizitas ir vaistai kainavo ~15$. Europiniais standartais grašiai, bet čia man atsiėjo gera savaitgalio kelionė.

Reziumė: kai situacija beviltiška, belieka viltis, kad ir tai praeis. Nustebino, kad vaistai čia labai pigūs ir nuo menkiausio peršalimo jie paskiria krūvą įvairiaspalvių tablečių be pavadinimų. Pasijaučiau kaip narkomanė, kai gydytojas liepė gerti 20 tablečių per dieną nuo gerklės infekcijos.

Verslo idėja: privati klinika europiečiams/amerikiečiams. Gydytojai šnekantys angliškai (ir dar pora kalbų, pvz. ispanų, vokiečių, prancūzų, rusų), puikiai išmanantys būtent šių kontinentų gyventojų kūno sistemą ir ypatumus. Paklausa yra.

Pabaigai, „gyvenimiška situacija“ (kaip pasakytų žinių skaitytojas per „Labas rytas“):

Į infekcinę ligoninę palydėjo du kolegos. Vienas vairuotojas, kuris toks jausmas pirmą kartą mašiną mato, kitas – teoriškai turėjo būti vertėjas, bet aš šneku geriau indonezietiškai nei jis angliškai. Bet abu labai nuoširdūs ir norintys padėti. Cirkai prasidėjo, kai reikėjo priparkuoti mašiną. Labai paprasta procedūra – šoninis parkavimas – kuriam prireikė 20 min. kupinų aistringų šūkčiojimų, maskatavimų rankomis ir buko važinėjimo pirmyn-atgal, norint patraukti mašiną 5 cm lygiagrečiai į šoną. Situacija nenupasakojama, tai reikėjo pamatyti. Buvau pasirengus pati priparkuoti mūsų griozdą.

Originalūs uždarbiavimo būdai

Negaliu nepasidalinti keliais unikaliais uždarbiavimo būdais, kuriuos atradau ID (surangavau). Galbūt ir tave įkvėps permąstyti savo karjeros aukštumas!

• Vaikų nuoma. Šis būdas man yra kraupiausias. Vargšai labai pigiai išsinuomoja vaiką (arba pasiima draugo), visą dieną vaikšto judriausiomis, labiausiai užterštomis gatvėmis tarp mašinų ir prašinėja pinigų. Surinktą turtą (ir vaiką) vakare atiduoda sąvadautojui, kuris suteikia minimalų stogą virš galvos ir maisto.
• Maišiuko praskleidėjas prekybos centruose prie kasų (informuoju, kad tai ne tas pats kas kasininkas). Žinoma, nuo to procesas vyksta kur kas lėčiau, bet čia juk į rezultatą niekas nesiorientuoja ir atsipalaidavę atlieka savo mažą siaurą darbelį (jokiu būdu nerodydami iniciatyvos ar pajudindami nors vieną smegenų ląstelę – tai jau kitų darbas).
• „Eismo reguliuotojas“ stovintis vidury gatvės ir mojuojantis su rankyte, kad važiuotum tiesiai, nors tai yra vienintelė eismo juosta ir tiesus kelias. Už tai žinoma, jis tikisi kelių grašių.
• Lifto mygtuko paspaudėjas prekybos centruose. Neturiu ką ir bepridurti. Įeini į liftą – pasakai aukštą. Jokiu būdu nekišk nagų, nes tai jų darbas.
• Ofiso berniukai. Net ir 20 žmonių ofise egzistuoja bent du ofiso berniukai, kurių pagrindinė atsakomybė – atnešti tau arbatą/kavą ir karts nuo karto pašluoti grindis. O svarbiausia vykdyti kiekvieną viršininko užgaidą: uždaryti duris už jį, paduoti lapą gulintį per 3 m. nuo paties, nupirkti cigarečių ar pan.
• Kioskai kioskeliai. Masiškai pardavinėjami riebaluose virti traškučiai „krupuk“ ir įvairūs „šūdeliai“: minkšti žaislai, pakabukai, statulėlės ir panašaus pobūdžio dulkių rinkėjai.
• Padavėjų kiekis. Kiekviename restorane ar kavinėje nustebins dvigubai didesnis nei įprasta padavėjų kiekis. Nesusiklaidinkite, tai aptarnavimo proceso jokių būdu nepagreitina, tik dvigubai padidina kiekvieną jūsų kąsnį stebinčių akių kiekį.

People know you for what you've done not for what you plan to do, so don't be scared to take a giant leap of your career. Remember you can’t jump across a river with 2 small jumps you have to take 1 giant leap. /P. Pangabean, Hard Rock Café Indoneia manager/