Na, patarlė byloja, kad antras kartas nemeluoja. O liaudies išmintim tikėti reikia. Tad surizikavau ir, šiuo audringu, tropiniu lietumi persmelktu sezonu, antrą kartą kopiau pasitikti saulės ant Bromo kalno. Nepasigailėjau. Vaizdas gniaužia kvapą, gaivus oras svaigina ir apima neapsakomas gėrio jausmas. Nuotraukos neperteikia nei trečdalio to, ką patiri kalno viršūnėje stebėdamas nakties virsmą rytu, rūke skendintį kalnų kaimelį, rūkstantį kraterį tolumoje ir po truputį kylančią raudonai oranžinę saulę.
Kalnų kaimelis apačioje sulig kiekviena minute labiau gaubiamas rūko
Žmonių reakcijos įvairiausios: vieni strykinėja iš džiaugsmo, kitiems ašaros byra, tretiems tiesiog atima žadą...
Prisiekiu jokio fotoshop'o!
Pasimiršta paskutinės bemiegės 24 val., dūsavimas kopiant naktį į kalną, maldos važiuojant link Bromo. Tik per plauką išvengėme 4 avarijų ir nestipriai partrenkėm dviratininką… 5 įtemptos valandos mašinoje septyniems keleiviams stebint kelią ir dainuojant, kad vairuotojas neužmigtų. Drąsiai teigiu, 90 % indoneziečių teises gavo aklųjų vairavimo mokykloje! Bet viską atperka naktinis kavos puodelis kalno viršūnėje ir brėkštantis rytas.
Linksmoji tarptautinė kompanija (iš kairės): indoneziečiai, argentinietė, lietuvė, vokietis, rusė ir brazilė. Nerealu, nes galiu praktikuotis ispanų, vokiečių, rusų, anglų ir indoneziečių kalbas kasdien =)
Bromo krateris
Labas ryyyyytas!
Vaizdus galite palyginti su Blogo pradžioje rašytu straipsniu „Ekstremalus savaitgalis Sempu, Bromo“. Jau 7:30 am, leidžiantis žemyn kalnų kaimeliu plūsteli pirmoji vasariško karščio banga. O buvo taip gera kvėpuoti!!
Nežinau kaip šis medis vadinasi, bet man jo žiedai be proto gražūs, kaip varpeliai!
"People with stories"... visada pasitinka su šypsenomis.
Nerealus grozis...
AtsakytiPanaikinti