Apie viską po truputį

Gyvenimo ir laidų raizgalynė? 
(aka Life through wires?)

Keliaujant po kiekvieną šalį gali ją stebėti pro tam tikrą prizmę. Vietnamo didžiuosiuose miestuose gyvenimas verda apipintas laidais ir grotomis. Tarsi stebėtumei visus vaizdus dryžuotam ekrane. Nėra lengva pagauti gerą kadrą, kur neįsiterptų laidų raizgalynė. Tad nutariau ir negaudyti. 

 

Bet kurią akimirką pakėlus akis į dangų išvysi panašų vaizdą. Kaip jie nesusipainioja ir išvis kaip kažkas gali veikti? O jei sugenda, kaip žinoti kurį laidą taisyti?

Tai tik patvirtina faktą, kad kiekviename chaose yra sava tvarka.

Eilinio namo balkonėlis. Ne visai primena Romeo ir Džiuljetos balkoną, bet sakykim tai azijietiška versija =))

Stebint iš šono kasdienišką vietnamiečių gyvenimą, viskas pasirodė taip sugrūsta, o ir jie patys tokie mažučiai ir kūdučiai.

 

Benaršydama Hanoi gatvėmis išalkau ir prisėdau viename iš kabakų su mielu balkonu. Akį patraukė prieš pat nosį stovintis daugiabutis namas, kuriame pietavo pagyvenusi pora. Kad ir kaip bandžiau įžiūrėti ką jie pietauja - nepavyko. Kažin kodėl?..

Gyvenimas gatvėje

Gyvenimas Vietname verda gatvėse. Tuo jis kitoks, tuo ir žavus! Gatvėje gali apsikirpti, pavalgyti, išsimiegoti, ką nors pardavinėti (pavyzdžiui krūvą rožinių balionėlių), išsimaudyti baseine, žaisti futbolą, fenuotis plaukus, plauti indus, šokti aerobiką, blusinėti draugą – principe viską ką tavo fantazija gali sugeneruoti. Ir sakydama „gatvėje“ – būtent tai ir turiu omeny – vidury GATVĖS. Na ir galiausiai turi teisę važiuoti pasirinktu transportu: motoroleriu, motociklu, karučiu, bemo, beja, „ikarusu“, vienaračiu, dviračiu, n-račiu transportu ar joti žirgu. Žemiau iliustruoju ką galima veikti Vietnamo gatvėse!

 Kaip ir Indonezijoje yra 1001 būdas nusnausti posmą grožio miego

 Vietnamiečiai yra verslininkai. Pritrūkai idėjų? Prašau pasikonsultuoti, tenykštį verslininką rasi ant kiekvieno kampo

 Išalkai? Ne bėda! Gatvės maistas - visada. O rimtai šnekant, tai yra vienas iš dalykų, kurį dievinau Azijoje ir kurio beprotiškai pasiilgstu Lietuvoje...

 Jautiesi apšepęs? Žmona ar ilgametė draugė kreivai dėbčioja į tavo kirpčiukus? Nori pokyčių? Vuolia! Kirpykla vidury gatvės. Kaip būtų įdomu, jei kas nors atidarytų tokį "saloną po atviru dangum" Savanorių pr. žiede!

 Hmm. Perėja pagal idėją turėtų baigtis šaligatviu. Šaligatvis užbarikaduotas daržovėmis. Daržoves saugo piktos skrybėlėtos moteriškės. Todėl ir nekyla klausimas kodėl visi gatvėmis vaikšto bet kokiu būdu, kad tik pasiektų kitą pusę.

 Ilgai vaikštant oras pasikeičia 15 kartų: tai sauna, tai lyja, tai audra, tai saulėta. Išvargus tikrai norisi pūkštelt į baseiną. Jungiesi? =)) 

P.S. Ar jau sakiau, kaip beprotiškai pasiilgau to nesubalansuoto chaoso?

 Atgavus jėgas, itin smagu prisijungti prie vietinių "chebrantų šaikos" ir pažaisti futbolą.

 O! Pasiilgai šeimos ir tikrų namų? Prašau užsukti į svetainę. Mums turbūt būtų nelabai įprasta einant Vokiečių gatve pamatyti išgriautą namo sieną ir 2 m. nuo tavęs esančią svetainę? Va čia tai svetingumas!

 Shopping!!! Kiekvienos moters svajonė. Arba ne. Bet kuriuo atveju - visuomet gelbsti atrasti "taškai" vidury niekur.

 Einant gatve karts nuo karto jauti keistą degančios žolės kvapą. Tai nėra narkotinė žolė, bet ne ką mažiau specifinė. Įdomiausias man pasirodė tas daiktas (pypke niekaip nepavadinsi) kurį laiko baltai apsirengęs vietinis. Toks didelis ir prikištas ... žalumynų skleidžiančių keistą aromatą.

 Ir vėl pavalgęs nesusiplovei indų? Ne bėda, atsisėdi gatvėje, įsijungi ventiliatorių, pasistatai kėdutę ir pirmyn. Eidamas tik spėk reaguoti, kad tau pamazgų nešliūkšteltų iš kairės!!

 Draugystė. Primatai. Gimimas. Etiketas. (Ne)švara. Laikas. Žemynas. Laisvė.
Nesustabdomas kiekis minčių pralėkė pamačius šį vaizdelį. Geriausias draugas yra tas, kuris  išblusinės net neklausdamas.

 Hanoi. Tradiciškai deginamos šiukšlės. Geriau taip, negu mėtyti į kairę ir į dešinę... Klausimas-mįslė: kodėl neužsidegė medis?

 Vyriškas kampelis. Tūksta draugų? Ne bėda! Marškinėliai į viršų ir junkis prie vietinių.

Gyvenimas „ant vandens“

Kitas reikalas yra gyvenimas „ant vandens“. Veiksmas vyksta laiveliuose, kur taip pat galima apsikiprti, pavalgyti, nusnausti posmą, įsigyti rūbų tiesiog plaukiant pro šalį, išsiplauti indus, kilimus ar galvą. Kaip ir Indonezijoje čia teka šokolado spalvos upeliai. Neįsivaizduoji kaip buvo gera pamatyti mėlynos spalvos Nemuną!!

 Taigi, ką galime veikti šokoladiniuose upeliuose? Galime maudytis ir turkštis

 Galime, it Napoleonui užkariaujant Europą, įsiveržti į kiekvieno sutiktojo laivą nešini grėsminga keke bananų ar kokia vietine daržove

 Grožėtis romantišku saulėlydžiu (ko ne Venecija?)

 Plauti indus.

 Už 20 m. skalbti kilimus

 Grįžus po darbo dienos priprakuoti transportą garaže

 Pasistatyti "Local crib" su terasa ir vaizdu į pakrantę

Įsipilti degalų vietinėje degalinėje. Jie kaip ir Statoil'e pardavinėja coca cola ir kavos

 Aplankyti neseniai vedusių draugų namuką

 Pameni nuotaiką, kai norisi sėsti į mašiną ir tiesiog važiuoti miesto gatvėmis be tikslo ir krypties pasileidus garsiai mėgstamą muziką, apmąstyti gyvenimą ir atitrūkti nuo kasdienybės? Tą patį gali padaryti ir čia, įsėdus į savo laivelį

 Galime gyventi valtyje. O dabar atsitrauk ir pamąstyk ar tikrai taip jau blogai gyveni ir tikrai tie melsvi tapetai taip labai nepatinka? O jei išvis neturėtumei tapetų?

 just chillin'

 Galima laikyti šunelį ir jo plaukiojančią būdą

Vietiniai ”kosmonautai”

Kaip ir visur, vietiniai sutikti kosmopolitiniam mieste (pvz. Ho Chi Min City) ir tolimesniuose kaimeliuose kardinaliai skiriasi. Susiduri su plačia įvairove: nuo išvargintų turistų, nepatenkintų ir gerokai papiktintų veidų kiekviena proga pasiruošusių iš tavęs išlupti maksimalią sumą pinigų iki nuoširdžių šypsenų ir nedrąsių žvilgsnių. Kitavertus negali kaltinti žmonių, jie gyvena savo gyvenimą, o kiekvieną mielą dieną pro juos zuja banda turistų (esu sutikus ir švelniai tariant intelekto nesužalotų veidų), besistengiančių įamžinti kiekvieną vietinų veiksmą. Na, kažin kaip jums patiktų kasdien vis būti fotografuojamais lipant ryte į mašiną, apsipirkinėjant vakare, kasant daržą sode, pardavinėjant slyvas, maudantis, plaunant kilimus ir apskritai VISADA? Žinoma, jie už tai iš turistų gauna naudą, tad galima sakyti savotiški mainai, ar ne?.. O jei iš tikrųjų norėsi patirti vietinių svetingumą, paprastai su jais pasikalbėti ir paliesti tradicinę kasdieną iš arti, reikės apsišarvavus kantrybe pralaužti jų geležinę sieną ir vieną kartą, kuomet mažiausiai tikėsies, pajusi nedidelę šypseną kyšančią iš po murzinos plačiabrylės/trikampės skrybėlės. Tai bus ženklas.  

Logika

Arba jos nebuvimas. Kai kurių vaizdų nesupratau ir net nesistengiau to daryti. Uždėjau štampą „kultūriniai skirtumai“ ir su šypsena išsitraukdavau kamerą. Negaliu nepasidalinti žmonių išradingumu!

 Mįslė: kaip įmanoma sukišti į butelį kobrą įsikandusią skorpiono uodegą, kuomet ant pačio butelio nesimato jokių įpjovimo žymių?

 Kalėdos. Rimtai? Liepos mėnesį?! Savotiška. Labai savotiška.

 O jegu rožinė "ne jo spalva"? Kaip jaustis, m?

 Mister mister! Fanta? Coca cola? Dog? Only 3 dongs!!

 Prisipažinsiu, šioje vietoje šiek tiek stabtelėjau ir įjungus visą turimą logiką susimąsčiau ... na, kam? Vistiek lyjant būsi kiaurai šlapias, nes pūs iš priekio. Tad ... kam kabinti skėtį?? Kultūriniai skirtumai. Tiek to. Nesigilinam.

 Jauti meilę Italijai? Norėtumei pajusti Italiją net būdamas Vietname? Ne bėda, skambink numeriu iškaboje ir kviesk Ming Phen! Jis tau su vietnamietišku akcentu būtinai papasakos viską apie Italiją. Manau, pagal logiką Vietnamas ir Italija visgi turi kažką bendro.

 Ak, kaip žavu. Jaunasis verslininkas. Visas 3 dienas pergyvenau dėl jo gyvybės ir žavėjausi ryžtu pardavinėti rožinius balionus piko metu vidury milžiniškos sankryžos. Stebuklas, kad jis vis dar vaikščiojo gyvas. Kažkodėl tikiu, kad po poros metų jį pamatyčiau toje pačioje sankryžoje laikant tuos pačius balionus. Šįkart tikrai įsigyčiau tą geltonąjį.

 Krenta sėdynė ar vairas? Ne bėda, nėra to, ko neišgelbės lipni juosta!