Pasaulio kryptys

Keliaujant pamatai ne tik nuostabius kvapą gniaužiančius vaizdus, patiri krūvą emocijų, bet ir supranti kaip juda pasaulis. Trumpai apie tarptautinius ypatumus Indonezijoje.

Amerikiečių ambasada. Na, niekam nepaslaptis, kad amerikonai serga padidinta paranoja, tad jų ambasada atrodo kaip didžiausias kalėjimas. Ambasada persikėlė iš rajono į patį centro vidurį, kad tik arčiau tautos būtų ir ... ta proga apsiginklavę spygliuota tvora ir 4  metrų betonine siena aiškina, kad jie labai „open minded“ ir atviri visuomenei (kurgi ne). Dažniausiai oficialių kalbų metu, įvairiame kontekste išgirsi besikartojančius žodžius „judgmental“ ir „offensive“. Bet asmeniškai aš, būdama Indonezijos vyriausybės vietoje, itin įsižeisčiau tokiu jų deklaruojamu požiūriu – mes labai atviri Indonezijos žmonėms ir taip jumis pasitikime, kad net apsiginklavome iki dantų. Pastaruoju metu Surabaya tai itin aktuali tema.

Indonezijos kiniečiai – darbo imigrantai kuriantys čia verslus ir gyvenimus. Kaip jau rašiau ankstesniuose straipsniuose, trintis tarp imigravusių kiniečių ir vietinių indoneziečių milžiniška. Anksčiau ar vėliau šis burbulas turėtų sprogti.

Prancūzai – rinktiniai atostogautojai. Nesitikėjau sutikti tiek daug prancūzų čia. Žinoma, jie „savame stiliuje“, dažniausiai keliaujant rinksis prabangesnį variantą (vietoj to, kad patirti tikrąją vietinių namų dvasią ir gyvenimo būdą) bei nepraleis progos iškeisti vietinį maistą į krosaną ir skardinę kolos.

Australai – „tūsovčikai“ pelnę ne kokią reputaciją. Na, panašiai kaip britai Lietuvoje...

Indoneziečiai – dirbti emigruoja į Malaiziją, o atostogauti važiuoja į Ukrainą (nes čia palyginti pigu net jiems ir lengva gauti vizą).