Istorija: Flores

Ką tik stovėjau Rinjani viršūnėje. Po 12 val. aš jau Flores. O čia visai kitas pasaulis. Planuojant kelionę, mano vietiniai draugai iš Surabaya vienareikšmiškai išvadino trenkta ir pasiūlė bent jau nusipirkti peilį. Tad pakeliui į šią salą šiek tiek jaudinausi. Po Rinjani vis dar linko kojos, nesijaučiau labai tvirtai stovinti ant žemės.

Šešias dienas Flores lydėjo lietus ir rūkas bei niekaip neišdžiūnantys rūbai. Pirmą kartą Indonezijoje dėvėjau džemperį, striukę, skarą ir norėjosi pirštinių... Po Surabaya saunos +15 C man gilus speigas.

Pirmomis kelionės dienomis Moni per tradicinę vakarienę susipažinau su backpacker’iais iš Olandijos ir pagyvenusia anglų porele (Bob & Jane) keliaujančia po Aziją jau 11 mėn. Su olandais juos pakrikštijom Bob and Bobette ir tai tapo pagrindiniu kelionės bajeriu. Mano maršrutas (Moni – Bajawa – Labuanbajo – Rinca) visiškai sutapo su jų maršrutu. Net ir nesitardami, keliaudami skirtingais autobusais netikėtai apsistodavome tose pačiose vietose. Visi buvom be proto skirtingi, bet savotiškai „sulipom“.

Mano pirmasis tikslas Flores saloje – įkopti į Kelimutu ugnikalnį ir pamatyti 3 skirtingų spalvų ežerus kraterio viduje – žlugo. Aplink temačiau baltą rūką...

Iš Moni traukiant į Bajawa „nudžiugino“ 7 val. kratymosi bemo mikriuky. Vairuotojas spaudžia min 90 km/h vingiuotais kalnų keliukais, vairuoja viena ranka, nes kita traukia cigaretes vieną po kitos, vietiniai vyrai seka jo pavyzdžiu ir rūko bemo viduje, vištos klykia ir maximum decibelais „džiugina“ indonezietiška Dangdut muzika. Iš šono turėjom atrodyti kaip cirko mašinytė: pro atviras duris virstantys cigarečių dūmai, pats bemo ryškiai rožinis, ant panelės pamesti keli minkšti žaislai, ant priekinio stiklo puikuojasi užrašas „Playboy sexy girls“, o ant stogo 3 aukštais prikrauta tiek, kad ties kiekvienu posūkiu bemo praranda balansą ir beveik virsta ant šono. Fantastika!

Pasiekiu Bajawa šiek tiek išbalansuota ir vis dar eiti tiesiai sunkoka. Vakare žinoma reikia atsigauti, tad atrandu visai mielą airišką pub’ą, kur (kaip netikėta) susitinku mūsų kelionės šaiką ir dienos įspūdžius nuplauname Bintang alaus puta.

Sekančią dieną su olandu Ralph iš vietinių išsinuomojame motociklą. Gėris tame, kad nereikia rūpintis jokiais draudimais ar kad gražinsi šiek tiek įbrėžtą. Niekam čia neįdomu, jei parveši atgal su ratais – viskas ok, visa kita tik smulkmenos. Riedam į Bena kaimą, kelio kokybė prilygsta lietuviškiems greitkeliams, kas išties stebina. Bena kaimelis mažutis, moterys audžia skaras ir pardavinėja, kaip ir vanilę, kediri riešutus, peilius.

Beveik visi kaimuose kramto specialius lapus, kad dantys sveikesni būtų. Atrodo kraupiai, nes nuo lapų visa burna ir lūpos tampa ryškiai raudonos… Šalia lapų bobutės dar patriauškia ir tabakėlį. Čia tempai lėti, niekas niekur neskuba, vietoj gėlių auga čili pipirai, o vidury kaimo aikštės – mažos kapinaitės. Ant kapų kryžiai, sudaužytos lėkštės ir dažniausiai pasnausti prigulęs šuo. Flores yra krikščioniška sala, tad beveik nėra mečečių ir kaukiančių kvietimų maldai. Man buvo tikra palaima, kai 4:30 ryto niekas po langais negieda monotonišku balsu.

Nesvietiško mielumo žmogučiai, pasidalino skrudintais kukurūzais...

Iš Bena traukiu į Labuanbajo. 12 val bemo - iššūkis. Kuprinę staigiai užmetė ant stogo ir tai buvo klaida. Beveik visą laiką pylė lietus, tad permirko iki paskutinio siūlelio. Pasiekiu miestelį, kuris primena Itališką uostą, ir netikėtai gatvėje susitinku ... Bob ir Bobette! Einame kartu į pirmą pasitaikiusį hotelį, kur registracijoje stovi ... olandas Ralph. Pasaulis daug mažesnis nei galėtumei įsivaizduoti. Vakarieniaujame vietiniame warung (gatvės maisto prekystalis). Ach, liepsnojantis žuvies barbeque, daržovės, Bintang burbuliukai, jūros ošimas (sėdim ant kranto), vietinių šypsenos, pokalbiai bahasa Indonesia kalba ir nerealus šeimininkas asmeniškai mus pasveikinantis su Flores Arak šotais!

Sekantį rytą atsikeliu labai anksti su idėja susirasti 2 dienų turą į Komodo ir Rinca salas. Pavyksta. Per pusvalandį suderu gerą kainą ir palankias sąlygas. Deja, sutartu laiku gidas visas susinepatoginęs praneša, kad laive bus 2 porelės ir jie nenori papildomos keliautojos merginos. Niekaip nesuprantu tokio žmonių požiūrio ir mąstymo – susisukę turistai...  

Pasitvirtina taisyklė „nėra to blogo kas neišeitų į gerą“. Netikėtai uoste užkalbina kapitonas, sutinku dar kelis backpackerius iš Australijos ir Anglijos, prisijungia maniškė „šaika“ ir traukiam dienai į Rinca salą. Kadangi visi rubai buvo šlapi išėjau su suknyte ir raudonu rindikiuliu komodo drakon ieškoti...
Man prireikė 20 m. įgyvendinti savo svajonę – pamatyti Komodo drakonus iš arti. Galingi padarai, visiškai neprognozuojami, žiūri į tave ir toks jausmas galvoja „hm, šiandien pietums norėčiau itališkos, angliškos ar lietuviškos virtuvės?..“

Grįžtant atgal stabtelim pasnorklinti. Na, negaliu atsižavėti povandeniniu pasauliu ir spalvomis. Mačiau margas morenas, pilkai žydrą jūros gyvatę, milžinišką krevetę beridenančią koralą į savo urvą ir visą galybė ryškiausių žuviakų.

Paskutinė diena – paskutinė vakarienė. Nutariame mūsų pažintį ir visą Flores kelionę atšvęsti nuo širdies! Idėja: nusipirkti pačią didžiausią žuvį naktiniame turguje ir nunešti ją iškepti į mėgstamą warung. Žinoma, kaipgi be komedijų... Vėlus vakaras, stovim turguje. Aš su raudona suknyte „pastatyta“ priekyje su užduotimi ir vėl derėtis indonezietiškai. Ką gi, žuvis sveria 4,5 kg, šnekam su pardavėju, juokaujam, kai staiga .... ant mano kojos užšoka milžiniška žiurkė!!! Spiriu žiurkę lauk prieš tai žinoma spygtelėjusi iš netikėtumo, kad taip naglai čia žiurkės elgiasi. Visiems labai juokinga, pardavėjas atiduoda laimikį už pusę kainos. Na, svarbu tikslas pasiektas...

Ką gi, laikas palikti Flores žemę ir traukti toliau. Mano akiratyje – Gili Trawangan. Pasilikau šią salą paskutinėm keliom dienom poilsiui. Pasižadėjau sau visiškai nieko neveikti, gulėti viena paplūdimy ir skaityti knygą. Šis planas taip pat niekingai žlugo, bet kaip visada, išėjo tik geriau!   

P.S. Lietus dažniausiai nedžiugina, bet kartais gali atnešti netikėtai malonių akimirkų =)
P.P.S. Daugiau nuotraukų čia: Flores sala