2012 m. balandžio 26 d.

Pacet: rafting

Pusryčiai Trawas, rytiniai žaidimai prie baseino, rungtys įmonės darbuotojams, o man “chill out” su kava ir kokteiliu mėgaujantis saule.
Gamta vis dar stebina. Ar gali patikėti rastu gigantišku drugeliu? Jis mielai tupėjo ant pagaliuko ir pozavo lėtai mosuodamas savo pūkuotais sparnais.
Nizar, aš ir Agata
Popiet traukiam į Pacet miestą (tariasi Pačet). Programoje – “rafting” (plaukimas plaustu sraunia akmenuota upe). Neklauskite apie instruktažą, toks neegzistuoja. Organizatorius kažką burbteli indonezietiškai ir viskas tuo užsibaigia. 99% žmonių sušunka „Alhamdulila“ (kažkas panašaus į „ačiū Dievui“ musulmoniškai) ir užtraukia po paskutinę cigaretę. Na, dėl viso pikto persižegnoju, įvertinu savo jėgas ir, manau, kad viskas bus gerai.
Susodina į džipus kaip ožius (nė kiek neperdedu), spaudžia gazo pedalą iki galo ir siaurais akmenuotais keliukais lekiam link “taško”. Laikomės įsikibę turėklų, nes ties posūkiais, tiesiogine to žodžio prasme, bevek krentam lauk. Toliau pėstute leidžiamės kalnų takeliu žemyn. Jau girdisi pirmieji klyksmai iš tik pradėjusių plaukti plaustų. Vėl adrenalinas kyla, dar vieni kitus sėkmingai pagąsdinam.
Plaukimas truko 3 val. su viena trumpa arbatos stotele. Vienareikšmiškai rekomenduoju!! Paprastai, toks pasiplaukiojimas kainuoja 200.000 rpi (~23$). Vietiniai sako, jog geriausias rafting’as Indonezijoje Probolingo mieste. Bet mums ir čia buvo neliūdna.
Kadangi neturėjom jokių apmokymų, viską išmokom pakeliui:
·       Jei mūsų kapitonas rėkia “Boom”, sėdamės and plausto dugno ir dardam užpakaliais per akmenis stačia galva žemyn kriokliukais.   
·       Kai užstringam už kokio akmens, visi kartu stojamės ir bandom išjudinti plaustą, stengiantis neužvožti komandos draugui.
·       Instrukcijos yra reikalingos tam, kad išmoktumei dirbti kaip komanda, klausytis ir neapsiverstumei. Vertėmės. Prisiekiu, visas gyvenimas pro akis prabėgo, kuomet pagavus srovei rideniesi per akmenis ir negali sustoti… Tai va iš kur Keistuolių daina “Žemyn upe”! Rezultate: krūva mėlynių, širdis gerą valandą šokanti salsą, kažkur nusiplukdę batai ir didelė adrenalino dozė.
Grįžtam namo išsunkti nuovargio, šypsenoti ir su mintimi “įveikiau dar vieną pašėlusį savaitgalį Indonezijoje!"

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą